E.Ulanovas: apie veidą pakeitusią „Fenerbahče“, supurčiusias nesėkmes, savo rolę ir būsimą kovą su „Žalgiriu“
interviu (7)
Stambulo „Fenerbahče“ komandai sezono startas Eurolygoje buvo kartus. Per penkiolika pirmųjų turų pasiekta buvo vos 5 pergalės, Kaune gautas smūgis 99:62, tačiau būtent po šio supurtymo Edgaro Ulanovo atstovaujama ekipa kilo aukštyn.
Nuo to laiko „Fenerbahče“ patyrė vos dvi nesėkmes, išgyveno 10 pergalių seriją ir šiuo metu yra geriausiųjų aštuntuke.
Tačiau lemiamos kovos dar prieš akis, vietą užtikrinti ten reikės, o tam reikalinga bus ir pergalė prieš „Žalgirį“, kuris netrukus atvyks į Stambulą.
Apie būsimą kovą, išgyventą sunkią atkarpą, įvykusią transformaciją, pergalių skonį ir savo rolę Stambule – pokalbis su E.Ulanovu.
– Kai kalbėjome pastarąjį kartą, nuotaikos buvo visi kitos: „Fenerbahče“ sezono startas nebuvo geras, sekė dar ir pralaimėjimas „Žalgiriui“, tik po jo situacija ėmė krypti visai kita linkme. Kaip nuotaika „Fenerbahče“ stovykloje pakito per šį laiką?
– Tada kalbėjome, kad situacija prasta, reikia krapštytis, nes tai labai atsilieps sezono gale. Kiekvienas taškas buvo labai svarbus. Lentelėje buvome gal 14 vietoje, prognozės buvo niūrios, tačiau tada sekė 10 pergalių. Nė vienas jų nesureikšmino, nei po penkių, nei septynių – net tada nebuvome aštuonete, kas pasako, kokia buvo svarbi sezono pradžia. Aišku, paslaugos 10 pergalių nepadarė, kai teko žaisti su „Anadolu Efes“, nes jie davė mums gerą spyrį, užkrovė mus gerai.
Nuotaikos kaip diena ir naktis, nėra ko slėpti. Kaip sekasi aikštelėje, su tokia nuotaika vaikštai ir gyvenime, kai nesiseka, tai ir asmeniniam gyvenime nuotaika kita. Rūbinėje nuotaika geresnė, į lentelę pažiūrėti smagiau, bet visi supranta, kad svarbiausi mūšiai ateina būtent dabar.
– Tas paskutinis pralaimėjimas Kaune buvo jums kertinis smūgis, po kurio galvojote, kad arba kažką keičiame, arba ritamės toliau žemyn?
– Tai buvo daugiau nusivylimas, po to mačo ilgai kabėjome rūbinėje, bandėme ieškoti problemų. Labai gerai, kad po tų rungtynių atėjo Marko, kuris, neslėpkime, yra viena priežasčių, kodėl viskas pasikeitė. Jis įnešė naujų vėjų į rotaciją, yra tinkamas šiai komandai.
– Kokį indėlį įneša Marko Guduričius?
– Visų pirma, jis jau yra žaidęs šioje komandoje, pažįsta kelis žaidėjus, greitai pritapo rūbinėje, jis puikiai žino Europos krepšinį, patirtis NBA irgi davė savo – jis daug išmoko ir dabar tą naudoja. Marko – geras metikas, komandinis žaidėjas, patyręs, visi tie dalykai susideda, tuo pačiu ir asmenybė jo yra gera.
– Staigus lūžis „Fenerbahče“ komandoje įvyko savaime ar galbūt kažką pakeitė rimtas pokalbis, trenerio spyris ar koks konkretus sukrėtimas?
– Viskas susideda. Ir šnekėjome viduje, ką daryti geriau, ir sistemas supaprastinome, treneriai dirbo. To, kaip viskas buvo tuo metu, niekam nelinkėčiau. Kai susirenki į komandą, kuri nori kovoti dėl aukščiausių vietų, o sezono pradžioje prasideda beviltiški pralaimėjimai. To niekas nenori, visi bandė tai pakeisti. Atėjo Marko, atėjo O’Quinnas, galų gale kažkas gavosi, dabar esame kita komanda.
– Ar treneris Kokoškovas per visą šitą transformacijos laikotarpį keitėsi pats, keitė savo santykį į žaidėjus, bendravimą?
– Jis nė kiek nepasikeitęs, koks buvo nuo pirmų dienų, toks yra ir dabar. Galbūt tai skamba keistai, nes, atrodo, buvo ir sunkių momentų, buvo ir geresnių, tačiau jis ramus žmogus, eilę rungtynių visi mato, kad jis retai rodo gestus, agresyviai reaguoja. Jis visada palaikys žaidėjus, niekad nenurašys kaltės ant jų – jis žaidėjų treneris, nepaisant to, kokia situacija.
Ulanovas
– Kaip greitai Stambulo komanda atsistatė pasitikėjimą savimi, kiek pergalių tam reikėjo?
– Pasitikėjimą įgavome tik tada, kai pakilome iki aštuoneto, tam prireikė, maždaug 8–9 laimėjimų serijos. Kai jų buvo mažiau, ramybės jokios nebuvo. Jau dabar pradėjome šnekėti apie kovą toliau, kad išliktume aštuonete.
– Nebuvo akimirkų, kai galvojote, kad atkrintamųjų šiemet galite net nepasiekti?
– Nebuvo, sakiau ir anksčiau, kad buvo sužaista tik trečdalis sezono, anksti kažką spręsti. Ne pirmi metai Eurolygoje, daug pavyzdžių yra, kai kažkas pakyla, kažkas – nusileidžia, vertinti net pusę sezono yra sudėtinga, kai jų dar tiek lieka, nutinka traumos, keičiasi žaidėjai, treneriai ar dar kažkas.
– Šis sezonas atrodo įdomesnis dar tuo, kad tik „Barcelona“ dabar vienintelė yra garantuotai turinti vietą atkrintamosiose, nors liko vos keli turai, ne viena ekipa dėl paskutinių pozicijų aštuonete kovos iki pat pabaigos.
– Tuo pačiu galima pridėti ir tai, kad norint patekti į atkrintamąsias, reikia daugiau pergalių. Čia „Chimki“ padalino daug kam po 2 papildomus taškus, dėl to reikia daugiau laimėjimų, o kas prarado taškus būtent jiems, dabar yra skaudu. Nors intriga Eurolygoje beveik visada išlieka iki paskutinių turų, 6–8 vietas užsitikrinti nebūna lengva.
– Po tokio sezono starto vėliau pradėjote rinkti pergales prieš CSKA, prieš „Zenit“, prieš „AX Armani“ ir kitas pajėgias komandas – koks buvo pojūtis vėl tai pajusti?
– Jausmas geras, buvome labai to pasiilgę. Jauti, kad darbas atsiperka, nugalėti tokias komandas nėra lengva, nors nugalėti visas ekipas sunku, nes rungtynės prasideda 0:0. Tačiau įveikti minėtas ekipas, ypač svečiuose, yra fantastinis jausmas. Dėl to ir susirenki, turi tikslus, kad patirtum tą jausmą.
– Jūsų laukia gana nevaikiškas likęs tvarkaraštis: „Žalgiris“, „Olympiacos“, „Bayern“, „Barcelona“ ir „Real“. Koks yra „Fenerbahče“ nusiteikimas prieš lemiamą atkarpą?
– Čia niekas komandos pavadinimų nesureikšmina. Aišku, kad lentelės atžvilgiu kai kurios ekipos yra aukštai, bet nesame tie, kurie bijotų, negalime sau to leisti, esame gera komanda ir pernelyg į varžovus nesidairome. Žiūrime į artėjančias rungtynes, norisi padaryti kas geriausio, kito kelio nėra.
Ulanovas
– Ar sezono metu jaučiatės geriau išnaudojamas Kokoškovo, ar jaučiate, kad galite duoti daugiau?
– Dabar tokia stadija, kad sezonas artėja prie kulminacijos, ta rolė maža, norėtųsi daugiau prisidėti – čia normalu. Bet suprantu, koks dabar sezono etapas, treneris pasitiki tais, kurie išsikovojo vietą, rodo gerą žaidimą, jis turi žaidėjus, kuriais pasitiki labiau ir pasitiki mažiau. Nemanau, kad yra logiška skųstis, reikia daugiau padėti komandai.
– Mače su „Panathinaikos“ prišaudėte 3 tritaškius, žaidėte geriausias sezono rungtynes, turėjote didesnį vaidmenį – kai šį sezoną tokių progų būna mažai, ar pojūtis būnant reikšmingesniu žaidėju buvo išsiilgtas?
– Kiekvienam yra smagiau žaisti, turėti atsakomybę, net ir pralaimėjus kartais žinai, kad jei priėmei blogus sprendimus, gali iš to pasiimti patirties. Net neabejoju, kad kiekvienas pasakytų taip pat. Tik mūsų komandoje tokių norinčių daug prisidėti yra dar 11, viskas priklauso ne tik nuo manęs, dar yra treneris, kuris turi atsirinkti mus. Kad būtų paprasta pasakyti, jog duokite man 30 minučių žaisti, 10 metimų, gerai būtų (Šypsosi).
– Ar esate galvojęs, ko reikėjo, kad šį sezoną Kokoškovas būtų parodęs daugiau pasitikėjimo jumis?
– Viskas yra paprasta. Kaip ir sakau, yra žaidėjai, kurie turi gerą sezoną, yra užsitarnavę laiką, tokių yra ne vienas. Paprasčiausiai nėra ko kaltini, nesiruošiu to daryti, nes viskas priklauso nuo manęs. Vienerios rungtynės geresnės, kitos – blogesnės, finale dabar rolė mažesnė, bet pats ją tokią susikūriau. Treneris stengiasi visiems padėti, daro, kas geriausia, nėra, kad jis kažko nemėgsta. Toks sezonas, noriu padėti ekipai kuo labiau, nors minučių ir nedaug.
– Ar reikėjo laiko priprasti prie to, kad dabar jus supa aplinka su geresniais žaidėjais, turinčiai daugiau patirties, ambicijų, tad ir minutės gali keistis automatiškai?
– Viskas sutapo, sekė ir pralaimėjimai, ir pats blogai žaidžiau – tuo metu kažkas kitas sužaidė geriau ir gavo didesnį pasitikėjimą. Aišku, aikštėje jausti vienas kitą gal sunkiau, bet krepšinis toks pats, kur benuvyktumei. Niekas lengvatų niekur negarantuoja.
– Žvelgiant į būsimą mačą: ar „Žalgiris“ nuo pirmojo rato yra pasikeitęs, ar ne?
– Daugiau mažiau jie stengiasi sukti komandinį žaidimą. Kas krenta į akis, tai rotacija sumažėjo, iškritus Artūrui, daugiau krūvio tenka kitiems žaidėjams, ypač pagrindiniame, kurie kartais gal pavargsta. Jie žaidžia panašiai, komandiškai, vienas kitą supranta, gerai įsiliejo naujokai.
– Ar tokio snaiperio kaip Artūras iškritimas iš rikiuotės stipriai keičia pasiruošimą?
– Keičia, nes tai žaidėjas, prie kurio turi koncentruotis maksimaliai, laisvo jo palikti negalima, kažkur pagalbomis dabar padėti nereikės. Bet tokiose komandose kaip „Žalgiris“ vienas žaidėjas labai daug nepakeis, veidas lieka toks pats, atsiras kitas, kuris patemps tas minutes, kurios būtų Artūro.
Ulanovas
– Kokių pranašumų turėsite prieš „Žalgirį“?
– Pranašumas turbūt toks, kad nereikės keliauti. Rungtynės prasidės 0:0, sunkų jų rasti, kai žaidžiame tuščiose salėse. Jei norime laimėti, reikės geros gynybos ir komandinio žaidimo.
– Berods, kažkiek sirgalių jau turite savo arenoje?
– Kokius 200–300 įleidžia, bet vis tiek tai ne tas pats, kas būdavo anksčiau. Nelabai jaučiasi, kai žmonių tik tiek, pavieniai balsai, kažkoks triukšmas ir tiek.
– Jei reikėtų lažintis, ar sakytumėte, kad „Žalgiris“ pateks į geriausių aštuonetą, ar susilaikytumėte?
– Jei atvirai, nelabai žinau jų situacijos ir tvarkaraščio. Nenoriu dabar spėlioti, nes daug lemti gali artėjančių rungtynių rezultatas (Juokiasi).
– Iš dabartinių lyderių Eurolygoje „Anadolu Efes“ rodo labiausiai pagerėjusį žaidimą, nušlavė ir CSKA, koks įspūdis apie šią ekipą?
– „Anadolu Efes“ vėl grįžta prie finalo ketverto komandos vardo. Manau, kad šita Stambulo ir Barselonos ekipos labiausia išsiskiria, jos dvi yra žingsneliu priekyje nei kitos. O likusios lieka apylygės.
– Ar „Anadolu Efes“ dabar atrodo baisiausias potencialus varžovas atkrintamosiose?
– Manau, kad jos su „Barcelona“ abi bus vienodai grėsmingiausios kitiems.
Norėdami komentuoti prisijunkite.