E.Lecomte'as: apie derybas su NBA klubais, profesionalumą su V.Šeškumi ir Jonavos tramplyną
interviu (16)
Karaliaus Mindaugo taurės („Citadele KMT“) ketvirtfinalyje kaip reta daug vargo turėjo Kauno „Žalgiris“, sulaukęs rimto Jonavos „CBet“ iššūkio. Vienu pagrindinių to kaltininkų tapo Emanuelis Lecomte‘as.
Belgas pirmajame komandų susidūrime sumetė 27 taškus, atkovojo 7 kamuolius, atliko 7 rezultatyvius perdavimus ir surinko net 43 naudingumo balus bei pats pavadino tai geriausiomis savo karjeros rungtynėmis. Prieš pajėgius varžovus jis žiba visą karjerą.
„Turiu tendenciją sulyginti savo lygį su esančiu varžovu. Man patinka tokie mūšiai, labai motyvuoja tobulėti, o rungtynių metu tiesiog prisitaikai ir pavyksta sužibėti“, – teigė gynėjas.
26 metų 180 cm ūgio atletas apžvelgė savo karjeros vingius, bandymus įsitvirtinti už Atlanto, viražus po Europą bei artimiausius planus, tikindamas, kad Jonavos klubą laiko tramplynu į aukštesnį lygį.
– Sveikinimai su puikiu asmeniniu pasirodymu prieš „Žalgirį“. Ar galima tai pavadinti geriausiomis jūsų rungtynėmis?
– Taip, surinkau gal 43 naudingumo balus, manau, tai yra geriausios mano rungtynės Europoje.
– Prieš „Žalgirį“ tarsi pranokote lūkesčius, bet laimėti nepavyko. Kaip jaučiatės dėl savo pasirodymo?
– Manau, kad žvelgiant į rungtynes buvome tikrai konkurencingi, keitėmės atakomis ir suteikėme jiems kovą. Mums dar ir trūko žaidėjų, praėjusią savaitę neturėjome kelių vyrukų, kai kurie buvo ką tik sugrįžę, bet parodėme kovingumą. Aišku, klydome, bet pastangos ir energija buto tokie, kokių ir reikėjo. Turėjome šansą, bet „Žalgiris“ yra Eurolygos komanda ir suprantame, kad ne galutinis rezultatas visada yra svarbiausia. Parodyta kova mus nuteikė pozityviai.
– Ar iškritus iš KMT likusio sezono tikslai nesikeičia?
– Iškritimas iš taurės leis mums labiau susitelkti į LKL kovas. Norime būti konkurencingi, žmonėms ir sau jau parodėme, kad galime tai padaryti. Stengsimės laimėti kiek įmanoma daugiau rungtynių ir užsitikrinti kuo aukštesnę vietą prieš atkrintamąsias.
– Praėjusį sezoną su Prienų klubu finišavote penkti, ar šiemet tikite turintis geresnę komandą?
– Komanda tikrai yra kitokia. Prie Prienų komandos prisijungiau likus dviems sezono mėnesiams, turėjome puikią atkarpą, niekas to nesitikėjo ir finišavome penkti. Šiemet gali nutikti bet kas, dar liko daug rungtynių, o mes esame nustebinti galinti komanda. Žiūrėsime, kaip viskas susiklostys, bet koncentruojantis į kiekvieną mačą paeiliui, galime pasiekti daug.
– Praėjusį sezoną žaidėte kitoje Lietuvos komandoje su tuo pačiu pavadinimu, ar gavus pasiūlymą grįžti į LKL nebuvo truputį painiavos?
– Tiesą sakant, gavęs pasiūlymą nežinojau, kad komanda vadinasi „CBet“, man tik buvo pasakyta, kad tai yra Jonavos klubas. Buvo linksma, kai vėliau tai sužinojau.
Lecomte'as
– Prie komandos prisijungėte prieš pat sezoną, ar turėjote kitokių planų?
– Tai buvo paskutinės minutės sprendimas. Turėjau kitą pasiūlymą iš Ispanijos komandos, lyginau šiuos du klubus. Nenorėjau laukti ilgai, ieškojau komandos, kurioje galėčiau pradėti sezoną ir pagauti savo ritmą. Pirmasis mano pasirinkimas buvo Ispanija, tačiau rankomis nesukirtome, todėl atvykau į Jonavą.
– Grįžtant į jūsų karjeros pradžią, už atvedimą į krepšinį dėkojate savo dėdei. Ar jis iki šiol dalina patarimus?
– Mažiau, žinoma. Dabar aš esu profesionalas, turiu daugiau patirties, bet visada kalbame apie krepšinį ir palaikome gerus santykius. Aptariame rungtynes, patarimų yra mažiau, bet jis visada stebi mačus ir galime apie tai pasikalbėti.
– Jis iki šiol dirba su vaikais?
– Šiuo metu jis treniruoja antrosios Belgijos lygos komandą. Jis dirbo asistentu aukščiausioje lygoje, bet kuriuo atveju, dabar dirba su vyrais.
– Krepšinis nėra ryškiausias sportas Belgijoje, ar ten jūs esate laikomas įžymybe?
– Taip, tai nėra populiariausias sportas, bet Belgija – maža šalis. Jei žiūri krepšinį, apie mane žinosi vien dėl to. Žinoma, pirmauja futbolas, bet krepšinio kultūra auga, nors koronavirusas ir pakenkė rinkai. Mūsų rinktinė gerokai paaugo ir puikiai tvarkosi. Belgijoje turime ir gerų dainininkų, bet žinomiausi vis tiek yra futbolininkai, Edenas Hazardas, Kevinas De Bruyne, Romelu Lukaku.
– Lietuvoje turime posakį „ramus kaip belgas“. Ar jis yra taiklus?
– Apie tai išgirdau gal prieš mėnesį ir buvau nustebęs. Juokinga. Sužinai, kaip kitos šalys žiūri į tave, manau, tai tiesiog linksma.
– Belgija taip pat nėra tarp šalių, į kurias dažnai užsuka NBA ar NCAA skautai. Kaip pavyko patekti į pajėgų Majamio universitetą?
– Tiesiog ieškojau tokio varianto. Visada norėjau žaisti NCAA, o aš atitikau jų lygį, stilių ir tai galėjo paruošti mane aukščiausiam krepšinio lygiui. Mane užverbavęs treneris pats yra žaidęs Belgijoje, vienam iš buvusių mano trenerių gimtinėje. Talentų paieškos procesas yra gerokai pažengęs, jie kitaip žvelgia į europiečius, labiau tiki mūsų galimybės ir vis plečia akiratį į naujus horizontus. Majamyje buvau pirmasis belgas, bet dviem metais anksčiau į Alabamą išvyko kitas vyrukas ir pastaruoju metu tas procesas spartėja.
– Majamyje startavote kartu su Davonu Reedu, rinkote panašią statistiką. Jums išvykus į Bayloro universitetą jis liko Majamyje ir dabar turi savo šansų NBA. Ar žvelgdamas atgal nemanote, kad atlikęs kitokius pasirinkimus galėjote būti jo vietoje ir žaisti NBA?
– Nemanau taip. Davonas yra kitoks žaidėjas, o persikėlęs į Baylorą žaidžiau po 30 minučių ir turėjau puikius dvejus metus. Nesigailiu sprendimo. Tikiu, kad likęs Majamyje taip pat būčiau turėjęs gerus sezonus, tačiau dabar to nesigailiu.
– Nusprendęs pakeisti universitetą turėjote praleisti metus be rungtynių, kaip pavyko su tuo susidoroti?
– Nebuvo lengva. Galėjau treniruotis, bet negalėjau keliauti ir žaisti su komanda. Buvo sunku, bet tuo pačiu ir turėjau laiko patobulėti, pagerinti kūną bei žengti žingsnį į priekį ir tai labai padėjo tolimesniais mano karjeros metais.
– NCAA vienos geriausių jūsų rungtynių buvo akistatoje prieš Trae Youngą, kai pelnėte 29 taškus, rinktinėje sužibėjote prieš Ispaniją, Lietuvoje – prieš „Žalgirį“. Kas leidžia driokstelėti prieš pajėgiausius varžovus?
– Turiu tendenciją sulyginti savo lygį su esančiu varžovu. Man patinka tokie mūšiai, labai motyvuoja tobulėti, o rungtynių metu tiesiog prisitaikai ir pavyksta sužibėti.
Lecomte
– Majamyje studijavote ekonomiką ir buvote įvertintas už akademinius pasiekimus, Baylore ėmėtės sveikatos mokslų magistro. Ar kartais jaučiate, kad žmonės nuvertina jūsų intelektą dėl to, kad esate sportininkas?
– Taip, žmonės dažnai žiūri į mus tik kaip į atletus, mes juk daugiausia tuo ir užsiimame. Pranašumas keliantis į NCAA yra būtent tai, kad tu gauni išsilavinimą, bakalauro ar magistro laipsnį. Tai yra stipru, nes gyvenimas yra daugiau nei tik krepšinis, turi mąstyti, ką darysi baigęs karjerą. Universitetas suteikia progą išmokti apie kitus dalykus, dėl to ir pasirinkau ten vykti.
– Paskutiniaisiais studijų metais rinkote 16,2 taško pajėgiame universitete, jautėte, kad galite būti pašauktas NBA naujokų biržoje?
– Maniau, kad žaidimas NCAA taps geriausiu šansu papulti į NBA. Biržoje nebuvau pašauktas, bet Vasaros lygoje žaidžiau su Dalaso „Mavericks“ marškinėliais ir tai buvo puiki patirtis, pabuvojimas su NBA franšize. Tada G lygoje atstovavau Los Andželo „Clippers“ dubleriams.
– Kiek arti NBA kontrakto buvote?
– Sunku žinoti, kiek arti iš tikrųjų buvau. Turėjau diskusijų su komandomis, kai derėjomės dėl dešimties dienų ar dvišalių kontraktų, manau, buvome arti, bet niekada negali žinoti. Aš tiesiog rūpinausi savo žaidimu G lygoje, turėjau puikų sezoną, buvo linksma, gerai sutariau su visais treneriais, kai kurie iš jų šiuo metu dirba asistentais NBA klubuose. Buvo puikus nuotykis.
– Europiečiai gerbėjai G lygą regi kaip chaoso krepšinį, labiau prilygintumėte jį studentų ar profesionalų žaidimui?
– G lyga iš esmės nėra profesionali lyga, ji yra tokia, kokia ir vadinasi, plėtojimosi lyga, plečianti įgūdžius. Daugelis NBA komandų turi ten savo padalinius, kur siunčia jaunesnius vyrukus, kad šie įgautų patirties ir pagautų ritmą. Nelabai galima lyginti G lygą su Europos ar studentų krepšiniu, nes jos paskirtis nėra tokia pati. Ji skirta žaidėjų augimui ir labai skiriasi nuo visų kitų lygų. Statistika ten yra svarbi, nes Europos klubai rinkdamiesi žaidėjus vis tiek į ją žiūri, o ne tik į tavo sugebėjimus.
– Ar grįžimas į Europą atitolino jus nuo NBA svajonės, ar laikote tai tiesiog kitu keliu jai įgyvendinti?
– G lygos sezonas baigėsi, neturėjau kontrakto NBA, o Europos sezone dar buvo likę trys mėnesiai, todėl nusprendžiau finišuoti Ispanijoje. Ten pasisėmiau puikios patirties, gerai praleidau laiką geroje lygoje. Į NBA labai nesidairiau, žiūrėjau savęs ir savo galimybių.
– Jūsų pirmoji kalba yra prancūzų, bet angliškai šnekate be akcento. Ar išmokote ir ispaniškai?
– Taip, man patinka ispanų kalba. Ten praleidau dvejus metus ir visada norisi išmokti kiek įmanoma daugiau. Ispanų kalba nėra sunki, nes ji gana panaši į prancūzų. Šneku prancūziškai, olandiškai ir angliškai, ispaniškai dar nešneku laisvai, bet ją suprantu gerai ir galiu susikalbėti su žmonėmis.
– Prisijungęs prie Las Palmo „Gran Canaria“ išvykote į rinktinės stovyklą ir ten patyrėte traumą. Klubai į tokius incidentus paprastai žiūri itin jautriai, ar nekilo kažkokių problemų?
– Susižeidžiau vos prisijungęs prie rinktinės, patyriau lūžį pėdoje. Mane išsiuntė atgal į Las Palmą, kur buvo atlikti papildomi tyrimai ir paaiškėjo, kad viskas nėra taip blogai, atsigavau per pusantro mėnesio. Pandemija man net išėjo į naudą, turėjau daugiau laiko išsigydyti traumą. Nebuvo jokių konfliktų.
– Iš Ispanijos buvo ir naujienų, kad pažeidėte karantino ribojimus, kaip ši situacija išsisprendė?
– Buvo pati karantino pradžia ir aš tęsiau reabilitaciją po traumos, darbavausi salėje, vaizdo įrašas su tais epizodais pasklido po internetą. Jokios baudos nebuvo, nes iš tiesų turėjau leidimą tai daryti, tiesiog tęsiau reabilitaciją vienas ar su treneriu. Jokių nesusipratimų, tik nekorektiškos naujienos.
– Europoje dažnai keičiate klubus, per dvejus metus išbandėte Ispaniją, Vokietiją, Prancūziją ir Lietuvą. Kodėl taip vis nutinka?
– Koronavirusas tikrai nepadeda. Man atvykus į Prancūziją ten prasidėjo karantinas, jame praleidau šešias savaites ir galiausiai sužaidžiau vos du mačus, po to persikėliau į Prienus. Prieš tai turėjau pasirašyti trumpalaikius kontraktus dėl pandeminės situacijos. Buvo sunku, rinka labai nestabili.
Lecomte'as
– Ekspertai Ispanijos ir Prancūzijos lygas laiko gerokai pajėgesnėmis už LKL. Ar laikote tai tiesa, o gal skirtumas nėra toks didelis?
– Manau, kad tiesa. Žaidėjų ir komandų lygiai tikrai skiriasi, Ispanija pirmauja, Prancūzija taip pat yra netoli.
– Vis dėlto po sugrįžimo į Europą nežaidėte gimtojoje Belgijoje, jaučiatės išaugęs šią lygą?
– Tiesiog nebuvo tinkamo pasiūlymo. Rinka Belgijoje dabar tikrai sunki, kalbant apie pinigus. Tiesiog rinkausi atsižvelgdamas į krepšinio ir finansinius aspektus. Manau, kad Lietuva šiuo metu man buvo geriausias pasirinkimas abiem kriterijais.
– Keletas lietuvių žaidžia Belgijos ir Nyderlandų pirmenybėse tikėdamiesi, kad ten yra labiau pastebimi vakarų Europos lygoms. Ar manote, kad tai racionalus požiūris?
– Žinoma, Belgijos lyga yra puiki peršokti į aukštesnį lygį. Netrūksta žaidėjų, kurie ten turėjo puikų sezoną ir tada pateko į galingus klubus. Belgijos pirmenybės gali tapti tramplynu į aukštesnį lygį, todėl puikiai suprantu taip nusprendusius vaikinus.
– O jūs pats persikėlimą į Lietuvą taip pat regite kaip pakopą link aukštesnio lygio ar tikėtis čia užsibūti?
– Šią vasarą neturėjau daug pasiūlymų, buvo daug diskusijų, bet kontraktų kloti ant stalo niekas neskubėjo. Maniau, kad šiemet man čia yra puiki vieta žaisti savo žaidimą ir kitą sezoną atsidurti geresnėje komandoje.
– Kokie yra jūsų santykiai su Virginijumi Šeškumi, labiau profesionalūs ar draugiški?
– Tikrai profesionalūs. Beveik su visais treneriais stengiausi taip bendrauti, ateiti ir atlikti savo darbą, sužibėti rungtynėse. Stengiesi tai išlaikyti kuo profesionaliau.
Lecomte'as
– Komandos draugams galioja tas pats?
– Ne, komandos draugams viskas yra kiek kitaip. Esame artimesni. Šiemet rūbinė yra tikrai gera, puikiai sutariame, atmosfera matosi ir rungtynėse. Viskas skiriasi kiekvienoje komandoje, kitaip sutari su bendraklubiais. Ispanijoje susiradau nemažai draugų, ten žaidžiau ir su kitais vyrukais iš Belgijos rinktinės. Vokietijoje sutikau draugų, kuriuos jau pažinojau iš anksčiau. Tai gerokai palengvina procesą.
– Gal turite su krepšiniu nesusijusių hobių?
– Mėgstu suktis versle, man patinka investuoti. Daugiau nieko ypatingo neišskirčiau.
– Pomėgis investuoti atėjo iš ekonomikos studijų?
– Ne, visada tuo domėjausi. Man patiko apie tai kalbėti su tėčiu ir draugais. Galima tai pavadinti mano hobiu, žvelgti į pasaulį ir ekonomiką, kaip atletas nori gerai tvarkytis su pinigais, nes amžinai nežaisi. Nežinau, kada baigsiu karjerą, bet gerai investavęs pasirūpini savo ateitimi pakabinus sportbačius ant vinies.
– Ar jūsų pajamos iš investavimo gali praaugti krepšininko atlyginimą?
– Žinoma. Dėl koronaviruso krepšinio ir viso sporto rinka pastaruoju metu nėra puiki, nukentėjo visi. Priklauso nuo to, kaip eisis verslo reikalai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.