„Ar žinote, kad?“: M.Jordano pėdomis, bet be čempiono žiedo – D.Wilkinsas
(18)
Krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net siūlo jums prisiminti didelio susidomėjimo sulaukusią rubriką „Ar žinote, kad?“. Kol krepšinio pasaulis yra sustingęs, savo skaitytojams priminsime įdomiausias asmenybes ir faktus apie juos.
Šį kartą prisiminkime žmogų, kurį galima būtų įvardinti vienu labiausiai vertų NBA čempiono žiedo krepšininkų istorijoje. Dominique‘as Wilkinsas savo laiku nusileisdavo tik legendiniam Michaelui Jordanui, tačiau NBA čempiono titulo nuostabus krepšininkas taip ir neiškovojo. Susipažinkime su vienu iš aštuntojo ir devintojo XX a. dešimtmečių NBA aikštelių „monstrų“.
Jacques Dominique‘as Wilkinsas gimė 1960 metų sausio 12 dieną Paryžiuje, už miesto buvusioje Jungtinių Amerikos Valstijų karinėje bazėje. Jis buvo vyriausias daugiavaikėje savo šeimoje – turėjo 7 jaunesnius brolius ir seseris. Dominique‘o šeimoje svarbiausią vaidmenį vaidino motina. Tėvas buvo karys ir labai mylimas moterų. Anot paties krepšininko, jis retai leisdavo laiką su šeima, tačiau labai mylėjo savo vaikus.
Eidamas tryliktuosius Dominique‘as ir jo šeima tėvo neteko – jis išvyko atlikti pareigos specialioje JAV karinėje misijoje. Būsimo krepšininko šeima jau buvo sugrįžusi į JAV. Dominique’as augo tuo metu didžiausiu nusikalstamumu šalyje pasižymėjusiame Baltimorės mieste. Mokykloje egzotiškas Dominique’o vardas susilaukdavo daug pašaipų. Tačiau greitai dėl savo tvirto charakterio ir sugebėjimų krepšinio aikštelėje vaikinas tapo labai mėgstamu tarp bendraamžių.
Jau paauglystėje Dominique’as tapo savo šeimos galva. Jis rūpinosi epilepsijos priepuolių kamuojama seserimi. Vaikinas stengėsi padėti šeimai išgyventi dirbdamas menkai apmokamus įvairius darbus, kol galop, suprato – užsidirbti ir padėti šeimai jis gali žaisdamas krepšinį. Baltimorės krepšinio aikštelėse Dominique’as pradėjo žaisti iš pinigų. Už vienerias laimėtas rungtynes vaikinas uždirbdavo 20 dolerių. Šiuos pinigus būsimas krepšininkas nešė šeimai.
16 metų Dominique‘as nusprendė palikti ypač pavojingą Baltimorės miestą ir išvykti gyventi pas močiutę į Vašingtoną. Kartu su juo netrukus patraukė ir likusi šeima. Vašingtono vidurinės mokyklos krepšinio komandos treneris kartą pamatė Dominique‘ą žaidžiantį lauko krepšinio aikštelėje. Jis pasiūlė jaunuoliui lankyti Vašingtono vidurinę mokyklą ir atstovauti jos krepšinio komandai.
Pirmaisiais metais D.Wilkinso vedina mokyklos krepšinio komanda laimėjo 28 rungtynes iš eilės ir pralaimėjo lemiamą mačą dėl čempionų titulo. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo vienintelis jo atstovaujamos mokyklos pralaimėjimas per trejus metus. 1977–1979 m. D.Wilkinso vedina Vašingtono mokyklos krepšinio komanda iškovojo 56 pergalės iš eilės – tai tuo metu buvo ilgiausia pergalių serija JAV. Vieneriose rungtynėse jaunuolis įmetė 48 taškus, atkovojo 27 kamuolius ir blokavo 8 metimus. Po šio pasirodymo D.Wilkinsas atsidūrė „Sport Illustrated“ žurnale.
1979 m. Dominique‘as pasirinko Džordžijos universitetą. Jau pirmaisiais savo karjeros universitete metais atletas negalėjo atsiginti sirgalių bei žiniasklaidos dėmesio. Jį nuolat sekiojo žurnalistai bei parašų ištroškę gerbėjai. Debiutiniame sezone NCAA atletas rinko 21,6 taško, o antrajame sezone jis buvo pripažintas naudingiausiu savo konferencijos krepšininku. Po trijų metų, praleistų Džordžijos universitete, D.Wilkinsas nusprendė, kad atėjo laikas praverti NBA duris.
1982 m. NBA naujokų biržoje krepšininką trečiuoju šaukimu pašaukė Jutos „Jazz“. D.Wilkinsą savo komandoje norėjo matyti Atlantos „Hawks“ vadovai, o sugrįžti į Džordžiją troško ir pats atletas. Prabėgus porai mėnesių po naujokų biržos, įvyko mainai, kurie vėliau buvo pripažinti vienu didžiausių „Jazz“ nesusipratimų klubo istorijoje. Jutos klubas išmainė D.Wilkinsą į du vidutinio lygio NBA žaidėjus – Johną Drew bei Freemaną Williamsą – ir pinigų sumą.
Debiutiniame sezone NBA D.Wilkinsas netruko tapti Atlantos „Hawks“ žvaigžde. Krepšininkas vidutiniškai rinko 17,5 taško, o sirgalius dar labiau žavėjo tai, kaip jis tai darė. Atletas dėl savo įspūdingo žaidimo stiliaus sutraukdavo minias sirgalių į „Hawks“ namų areną. Apšilimo metu D.Wilkinsas nevengdavo pamaloninti fanų fantastiškais dėjimais. Greitai lygos naujokas užsitarnavo šou kūrėjo įvaizdį NBA.
Antrajame sezone „Hawks“ gretose D.Wilkinsas tapo rezultatyviausiu ekipos krepšininku. Šlovės spinduliuose besimaudęs atletas nupirko savo motinai didžiulį namą, o brolius ir seseris apibėrė pinigais bei prabanga.
Trečiajame sezone NBA D.Wilkinsas vidutiniškai pelnė 27,4 taško per rungtynes. Tačiau „Hawks“ reguliariajame sezone iškovojo 34 pergales ir patyrė 48 nesėkmes. Prieš prasidedant ketvirtajam D.Wilkinso sezonui NBA, tuometinis „Hawks“ strategas Mike‘as Fratello paklausė atleto, ką jis galėtų padaryti, kad komandai būtų geriau? Krepšininkas atsakė: „Galiu pelnyti daugiau taškų ir taip padėti ekipai laimėti daugiau rungtynių“. Savo pažadą atletas išpildė su kaupu. 1985–1986 m sezone jis vidutiniškai rinko 30,3 taško ir buvo pripažintas rezultatyviausiu NBA žaidėju, o „Hawks“ iškovojo 50 pergalių reguliariajame sezone.
„Hawks“ po ilgos pertraukos peržengė pirmąjį atkrintamųjų varžybų barjerą – serijos rezultatu 3:1 nugalėjo Detroito „Pistons“ komandą, tačiau antrajame etape D.Wilkinsui antrą kartą teko pripažinti Bostono „Celtics“ lyderio Larry Birdo pranašumą ir „žaliųjų“ triumfą. Pasipriešinti būsimiems NBA čempionams nepadėjo ir 28,6 taško D.Wilkinso taškų vidurkis – pirmasis 20 ir daugiau pelnomų taškų per rungtynes atkrintamosiose krepšininko vidurkis per artimiausius šešis metus „Hawks“ komandoje.
Penktajame sezone „Hawks“ iškovojo 57 pergales, o 29 taškus per rungtynes rinkęs D.Wilkinsas pagal rezultatyvumą nusileido tik Čikagos „Bulls“ žvaigždei Michaelui Jordanui, kuris rinko 37,1 taško vidurkį. Tačiau Atlantos komanda ir vėl krito antrajame atkrintamųjų varžybų etape – 2:4 nusileido Detroito „Pistons“.
1987–1988 m. sezone D.Wilkinsas demonstravo geriausią krepšinį karjeroje – rinko 30,7 taško, tačiau ir vėl nusileido M.Jordanui, kurio vidurkis buvo dar įspūdingesnis – 35 taškai per rungtynes. D.Wilkinsas M.Jordanui pralaimėjo ir 1988 m. NBA dėjimų konkurse. Įspūdingame šou „Bulls“ žvaigždė neleido atletiškajam „Hawks“ skrajūnui iškovoti antrojo NBA dėjimų konkurso laimėtojo titulo. 1988 m. D.Wilkinsas patyrė ir trečiąją asmeninę nesėkmę. Ši – ko gero, viena skaudžiausių krepšininko karjeroje NBA.
1988 m. NBA atkrintamosiose varžybose „Hawks“ buvo bene arčiausiai čempionų žiedų D.Wilkinso karjeroje. Rytų konferencijos pusfinalyje, po penkių rungtynių, Atlantos komandai buvo belikę nugalėti čempionų titulą gynusią „Celtics“ savų sirgalių akivaizdoje – serijoje „Hawks“ pirmavo 3:2. Tačiau šeštąsias serijos rungtynes Atlantos komanda pralaimėjo, o septintasis serijos mačas laikomas vienu gražiausių krepšinio spektaklių istorijoje. Sausakimšoje Bostono „TD Garden“ arenoje trečiasis kėlinys prasidėjo atkaklia dviejų geriausių to meto NBA puolėjų akistata – L.Birdo ir D.Wilkinso mikrodvikova. „Hawks“ žvaigždė surinko 47 taškus, tačiau to buvo maža įveikti L.Birdą, surinkusį 34 taškus. Lemiamą mačą Atlantos klubas pralaimėjo po dramatiškos kovos – 116:118.
„Aš negalėjau pramesti, tačiau pramesti negalėjo ir jis. Mūsų dvikova tęsėsi iki pat paskutinio rungtynių metimo. Kas jį atliks? Tai buvo įspūdingiausios rungtynės, kuriose esu žaidęs ar kurias esu matęs. Tai buvo dvikova dviejų kovingų vyrų, kurie darė viską, kad nepralaimėtų“, – istorinio mačo įspūdžiais vėliau dalinosi D.Wilkinsas.
Iki 1990 metų D.Wilkinsas savo trofėjų kolekcijoje turėjo du NBA dėjimų konkurso laimėtojo titulus, tačiau nei vieno NBA čempiono žiedo. Atletas užsitarnavo šou kūrėjo, o ne komandinio žaidėjo etiketę. Lygoje daugybė žurnalistų ir „Hawks“ fanų ėmė abejoti Atlantos klubo galimybėmis laimėti čempionų žiedus su D.Wilkinsu starto penkete. 41 pergalė reguliariajame 1989–1990 m. sezone ir nepatekimas į atkrintamąsias varžybas M.Fratello kainavo trenerio vietą „Hawks“ komandoje.
1990–1991 m. sezone D.Wilkinsas tęsė savo įspūdingą žygį NBA lygoje – aštuntą sezoną iš eilės pirmavo komandoje pagal rezultatyvumą. Rinkdamas 25,9 taško per rungtynes jis septintą sezoną iš eilės viršijo 25 pelnomų taškų per rungtynes vidurkį. Tą sezoną D.Wilkinsas geriausiai per visą karjerą kovojo dėl kamuolių – rinko vidutiniškai po 9 kamuolius. Tačiau visa tai dar kartą nublanko prieš pralaimėjimą „Pistons“ komandai pirmajame atkrintamųjų varžybų etape.
Galiausiai, 1992 metų sausį D.Wilkinsas peržengė 20 tūkstančių pelnytų taškų NBA ribą ir savo žygį baigė liūdna gaida. Netrukus D.Wilkinsas patyrė sunkią traumą – plyšo krepšininko Achilo sausgyslė. Lemtingame susitikime su Filadelfijos „76ers“ atletas ramentų pagalba sugrįžo į areną stebėti savo ekipos draugų žaidimo. Tai buvo labai emocionalus momentas, sulaukęs didžiulės reakcijos iš „Hawks“ arenoje susirinkusių sirgalių. Po rungtynių Atlantos komandos persirengimo kambaryje ašarų nesulaikė kai kurie ekipos žaidėjai. D.Wilkinsas susimąstė apie karjeros pabaigą. Atletas be krepšinio praleido aštuonis mėnesius.
33 metų D.Wilkinsas sugrįžo į aikštelę 1992–1993 m. sezone. Atrodė, kad „Hawks“ vėl taps galinga jėga Rytuose, nes ilgametis komandos vedlys vėl demonstravo nuostabų krepšinį – vidutiniškai rinko 29,9 taško ir pagal rezultatyvumą nusileido tik M.Jordanui. Tačiau istorija pasikartojo dar kartą – „Hawks“ serijos rezultatu 0:3 pralaimėjo Rytų konferencijos ketvirtfinalį M.Jordano vedinai „Bulls“.
Tai buvo paskutinis „Hawks“ vadovų kantrybės lašas. 1993–1994 m. sezone Atlantos klubo prezidentas Stanas Kastenas vieną vakarą netikėtai atvyko į D.Wilkinso namus. Prie vieno stalo su „Hawks“ vadovu susėdusi D.Wilkinso šeima išgirdo liūdną žinią – ilgametis Atlantos klubo veidas išmainytas į Los Andželo „Clippers“. „Hawks“ ryžosi versti naują komandos istorijos puslapį, išmainydamą D.Wilkinsą į Danny Manningą. 1994 m. vasarą D.Wilkinso kontraktas su „Hawks“ turėjo baigtis, o klubas nenorėjo pratęsti sutarties su veteranu, tad ryžosi krepšininką išmainyti ir išpešti naudos.
Persikėlęs į „Clippers“ D.Wilkinsas ir toliau demonstravo įspūdingą žaidimą, tačiau titulo tai Los Andželo komandai neatnešė. 1994 m. vasarą atletas tapo Bostono „Celtics“ nariu, tačiau nepatenkintas savo vaidmeniu atsinaujinančioje ekipoje 1995 m. vasarą D.Wilkinsas ryžosi persikelti rungtyniauti į Europą.
Jis pasirašė sutartį su Atėnų „Panathinaikos“ komanda. Kaip vėliau prisipažino krepšininkas, tai buvo sunkiausias sezonas jo karjeroje. Išvykusį į Graikiją D.Wilkinsą pasiekė žinia apie sunkią jo tėvo sveikatos būklę. Gruodį krepšininkas neteko tėvo. Jis atvyko į JAV pabūti su šeima, tačiau „Panathinaikos“ vadovai labai norėjo, kad atletas kuo greičiau sugrįžtu į Graikiją. Praėjus porai savaičių po tėvo laidotuvių D.Wilkinsas neteko ir močiutės.
1996 m. pavasarį D.Wilkinsas suėmė save į rankas ir padėjo „Panathinaikos“ triumfuoti Eurolygoje jo gimtajame mieste Paryžiuje. Turnyro pusfinalyje D.Wilkinsas į Maskvos CSKA krepšį įmetė 35 taškus ir atkovojo 8 kamuolius, tuo tarpu dramatiškose finalo rungtynėse su „Barcelona“, kurias „Panathinaikos“ laimėjo rezultatu 67:66, D.Wilkinsas pelnė 16 taškų. Atletas kėlė Eurolygos čempionų taurę į viršų ir buvo pripažintas naudingiausiu finalo ketverto žaidėju.
Karjerą NBA D.Wilkinsas baigė su pertraukomis rungtyniaudamas San Antonijaus „Spurs“ bei Orlando „Magic“ komandose. 1998–1999 m. sezone NBA, kuris buvo paskutinis ilgametei NBA žvaigždei, krepšininkas rungtyniavo kartu su savo broliu Geraldu Wilkinsu, tačiau „Magic“ gretose pasižymėjo vos 5 taškų vidurkiu. 1997–1998 m. sezone D.Wilkinsas atstovavo Italijos klubui – Bolonijos „Teamsystem“, kuriame po metu žaidė Artūras Karnišovas.
2001 metų sausio 13 dieną D.Wilkinso 21 numeriu pažymėti marškinėliai buvo iškelti į „Philips“ arenos Atlantoje palubes.
Ar žinote, kad?
– D.Wilkinsui priklauso daugiausiai nepramestų baudų per vienerias rungtynes rekordas – puolėjas 1992 m. mače su „Bulls“ pataikė visus 23 mestus metimus.
– D.Wilkinsas yra vienas iš šešių NBA žaidėjų, kurių įmestų taškų vidurkis viršijo 25 net dešimt sezonų iš eilės. Kiti krepšininkai – Jerry Westas, Michaelas Jordanas, Karlas Malone'as, Shaquille'as O'Nealas bei Allenas Iversonas.
– 1994–aisiais, būdamas 34–erių, D.Wilkinsas buvo antrosios JAV „Svajonių komandos“ narys ir su ja laimėjo pasaulio čempionatą.
– „Hawks“ yra vienintelė NBA komanda, kuri būdama pirmoje turnyrinės lentelės vietoje, viduryje sezono iškeitė savo rezultatyviausią žaidėją. Tai Atlantos klubas padarė 1994–aisiais metais, į „Clippers“ išsiųsdamas D.Wilkinsą.
– D.Wilkinsas dalyvavo net penkiuose NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalio dėjimų konkursuose. Du iš jų laimėjo, du kartus liko antras, sykį – trečias.
– 2011–aisiais metais „Hawks“ rungtynes stebėjusį D.Wilkinsą užpuolė buvęs NBA teisėjas Rashanas Campusas. Pastarasis teisinosi tuo, jog buvusi lygos žvaigždė jam yra skolingas už drabužius daugiau nei 10 tūkst. JAV dolerių.
– Baigęs karjerą, D.Wilkinsas sužinojo, kad serga diabetu. Krepšininkas dalyvavo įvairiose akcijose, padedančiose kenčiantiems nuo šios ligos.
– 1988–ųjų vasarą D.Wilkinsas, kartu su „Hawks“, viešėjo Vilniuje ir Sporto rūmuose sužaidė trejas draugiškas rungtynes su Seulo olimpiadai besirengusia Sovietų sąjungos rinktine, kurios garbę tuo metu gynė Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis ir Valdemaras Chomičius.
– D.Wilkinsas nėra įtrauktas tarp 50 geriausių visų laikų NBA žaidėjų. Krepšininkas mano, kad yra vertas būti net tarp 25 geriausiųjų.
– Kartą D.Wilkinsas vyko į treniruotę ir pamatė lauke į krepšį mėtančius vaikus. Atletas tarė: „Kodėl gi mums nepažaidus krepšinio su jais?“. Lauko krepšinio aikštelėje pasirodžiusi NBA žvaigždė labai pradžiugino vaikus bei kaipmat sutraukė būrį netoliese buvusių vietos gyventojų.
Norėdami komentuoti prisijunkite.