Ar A.Sabonis prisiims atsakomybę už sprendimą, priimtą prieš trejus metus?
(124)
Jeigu turite merginą, vaikiną, vyrą arba žmoną tikrai esate susidūrę su atvejais, kad jums reikia antrą pusę įkalbėti kažką padaryti, ką jis ar ji tarsi turėtų atlikti, bet labai nori, jog būtų įkalbinėjamas.
Tame tarsi nieko blogo nėra, bet tik ne tuomet, kai kalba pasisuka apie Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentą Arvydą Sabonį.
Pasaulio taurės rungtynės su Prancūzija baigėsi tikru skandalu, apie kurį taip garsiai ir su keiksmais kalbėjo vyr. treneris Dainius Adomaitis, apie kurį rašė viso pasaulio žiniasklaida ir mirgėjo „Twitter“. Po Lietuvos žurnalistų klausimo teisėjų akivaizdžia klaida pasidomėjo ir epizodą pasižiūrėjo ir Dominikos Respublikos vyriausiasis treneris Nestoras Garcia, kuris kitą dieną po mačo dar nieko apie tai nežinojo.
Turbūt būtų normalu, jeigu LKF prezidentas irgi atsistotų ir pasisakytų apie situaciją garsiai, bet to jis tiesiog daryti nenorėjo. Baigiantis paskutinei rinktinės treniruotei visas būrys Lietuvos žurnalistų norėjo, kad savo žodį tartų Sabas. Tačiau tam reikėjo įkalbinėti, kad LKF vadovas ateitų ir pakalbėtų prieš kameras.
„Ne į tą pastatą kreipiatės“, – taip šovė A.Sabonis, turėdamas omenyje, jog reikėtų klausti FIBA organizacijos, o ne LKF vadovo.
Pats A.Sabonio interviu buvo „apie nieką“. Nenuostabu, kad internautai ėmė iš jo juoktis, o federacijos vadovą pliekti už savo pozicijos neturėjimą arba bijojimą ją išsakyti.
Kita vertus, o kada A.Sabonis turėjo savo poziciją ir ją išsakė? Įsismarkavus FIBA ir Eurolygos karui A.Sabonis spaudos konferencijoje žurnalistams siūlė patiems eiti ir kovoti su FIBA, o kai situacija tapo labai nepatogi, prašė tuometinį atstovą spaudai Liną Kunigėlį „padaryti kažką“.
A.Sabonio kalbos apie skambutį FIBA vadovams ir padėką skamba kaip anekdotas. Už ką jis padėkos? Už tai, kad dvejose rungtynėse iš eilės lietuviams teisėjavo trečiųjų krepšinio valstybių arbitrai? Ar padėkos už gražų viešbutį, kuriame galėjo gyventi pirmenybių metu?
Pastebėkite, kad minėto interviu metu A.Sabonis į klausimus bandė atsakinėti klausimais ir nieko konkrečiai nepasakė. Kodėl D.Adomaitis ir rinktinės žaidėjai drąsiai kalba apie tai, o federacijos vadovas „muilina“? 10 tūkst. eurų baudą LKF jau gavo, bet visiškai ne piniguose esmė – kur kas svarbiau yra tai, kad tokį prestižą ir svorį turinti krepšinio figūra tartų savo žodį. Dažnai iš krepšinio žmonių girdima, kad A.Sabonio figūra atidaro visas duris, visi renginiai įgauna kitokį svorį, o tarptautinėje arenoje jo visi prisibijo ir itin gerbia.
Maža to, kad A.Sabonis ir taip retai dalija interviu, pokalbį sekmadienį jis nutraukė nespėjęs pasisakyti normaliai nei apie rinktinės pasirodymą, nei apie planus mokėti pinigus už olimpinės atrankos turnyrą.
„Vertinu gerai. Vyrai kovėsi, komandos nėra silpnos, turiu eiti“, – pabaigė Sabas. Išėjo jis todėl, kad rinktinė baigė treniruotę ir jam žūtbūt reikėjo sudėjus rankas sušukti „Mes už Lietuvą“. Juk po to galima buvo grįžti ir pratęsti, bet Sabas tiesiog išėjo.
Pažvelkime į rinktinės prastą pasirodymą iš kiek tolimesnės perspektyvos: LKF buvo nusprendusi, kas treniruos rinktinę dar gerokai iki oficialių rinkimų, kuriuose „dėl akių“ dalyvavo ir Rimas Kurtinaitis, ir Kazys Maksvytis, kurio kandidatūra buvo iškelta, bet ta federacija, kuri tai padarė, pati nebalsavo už šį trenerį, kadangi jis negavo nė vieno balso.
LKF net nenorėjo tą pačią dieną surengti spaudos konferencijos, kurioje po rinkimų pasisakytų federacijos vadovai, bet po žurnalistų prašymų buvo sutikta pasikalbėti. Ir tuomet A.Sabonis pasakė, kad jis prisiima atsakomybę už D.Adomaitį, kadangi pats palaimino šią kandidatūrą. Ar A.Sabonis savo interviu pasakė kažką apie tai? Žinoma, kad ne.
Peršasi viena mintis, kad A.Sabonis nenori viešai kritikuoti FIBA organizacijos ar daryti jai spaudimo tik todėl, kad kitąmet, kai baigsis jo kadencija federacijoje, jis gaus postą būtent tarptautinėje krepšinio federacijoje. Ir toks žingsnis nebūtų kažkas netikėto.
D.Adomaitis pasielgė labai gražiai, kai po antro iš eilės nepasisekusio turnyro ir neįgyvendintų tikslų jis nusprendė palikti postą. O kaip gi federacijos vadovai? Ar jie nesijaučia atsakingi dėl to, kad rinktinė nei Europos čempionate, nei Pasaulio taurėje nepasiekė net ketvirtfinalio? Jeigu treneris prisiėmė kaltę, vadinasi ir federacijos kaltės yra, kadangi ji paskyrė šį trenerį.
Po rinkimų LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas tvirtino, kad atsakomybę dėl naujo trenerio darbo ir rinktinės rezultatų prisiims būtent federacija, kuri su A.Saboniu priešakyje ir paskyrė D.Adomaitį.
„Čia buvo ne konkursas, ne atranka, o trenerio paskyrimas, nes visa atsakomybė krenta ant federacijos pečių ir prezidento. Kaip buvo ir prieš ketverius metus, iš Sabonio pusės buvo atrinktas vienas pagrindinis kandidatas. Be jokių abejonių, federacija prisiims visišką atsakomybę. Rinktinės klausimas visuomet buvo ne tik trenerio, bet ir federacijos atsakomybė, niekas nesikeis“, – 2016 m. vėlyvą rudenį sakė M.Špokas.
Pažiūrėkime dar giliau – jaunimo rinktinės neskina pergalių tarptautiniame fronte. 16-mečių merginų sidabras tapo vieninteliu laimėjimu šią vasarą. Žinoma, kad ne medaliai yra svarbiausia jaunimo krepšinyje, o vyrų rinktinei išugdyti žaidėjai, bet tokie pasiekti rezultatai gali tapti atspindžiu to, kas girdima apie federaciją ištisus metus.
Krepsinis.net bendravo su krepšinio mokyklų atstovais ir šie turėjo itin daug priekaištų federacijai dėl neva proteguojamų tam tikrų trenerių ar įvestų nelogiškų taisyklių moksleivių pirmenybėse. Garsiai apie tai DELFI laidoje „Krepšinio zona“ kalbėjo ir šiais metais geriausia krepšinio mokykla tapusios SKM įkūrėjas Andrius Čerškus.
„Jie tiki savo filosofija, bet nelabai tariasi su krepšinio visuomene. Įvesti apribojimai, kurie neleidžia vaikams statyti užtvarų arba naudoti pagalbą gynyboje. Dabar žaidimas vyksta taip: atsivaro vienas vaikas, kiti nubėga į kraštus ir vyksta žaidimas vienas prieš vieną. Tai yra pasityčiojimas iš krepšinio – kuo greičiau turi būti atšaukti šie apribojimai. Kažkoks sensėjus federacijoje sugalvojo ir dabar turime žaisti taip. Apie tai kalba garsiai ir kiti krepšinio žmonės“, – rugpjūčio 26-ąją kalbėjo A.Čerškus.
Daug prieštaringų nuomonių girdime, kai kalba pasisuka apie „Krepšinio namų“ projektą. Prieš draugiškas rungtynes su Serbija spaudos konferencijoje A.Sabonis pasakė, kad projekto kaštai nuo 2,4 mln. išaugo iki 4,4 mln. eurų. Krepsinis.net bendravo su įvairiais krepšinio visuomenės atstovais – nuo funkcionierių, agentų, trenerių iki žaidėjų, bet niekas teigė nesuprantantis tikrosios „Krepšinio namų“ paskirties. Akivaizdu, kad nesupranta ir sirgaliai, kurie abejoja projekto reikalingumu. Idėja yra tikrai nebloga, bet, panašu, trūksta teisingos komunikacijos, kuri parodytų, kuo projektas yra reikalingas ir naudingas visuomenei.
Federacijos vadovai skaičiuoja paskutinių 12 mėnesių atkarpą, kadangi kitų metų rudenį baigsis A.Sabonio ir Mindaugo Špoko kadenciją. Kaip buvo pasakyta iškart po rinkimų, tai yra paskutiniai jų olimpiniai metai ir tada matysime naujus vadovus. Kas jais taps, kol kas krepšinio pasaulyje vienareikšmiško atsakymo nėra. Kalbama, kad į LKF postą bandys pretenduoti LKL prezidentas Remigijus Milašius su savo aplinkos žmonėmis, kitur kalbama, kad tai gali būti Kauno „Žalgirio“ aplinkos žmonės arba net Tomas Pačėsas su Gedvydu Vainausku.
Akivaizdu, kad iki rinkimų dar yra pakankamai laiko, per kurį dabartiniams federacijos vadovams reikės nudirbti svarbius darbus. Artimiausiu metu reikės paskirti naują trenerį, kuris jau vasarį pradės atranką į Europos čempionatą, o birželį kausis dėl bilieto į Tokijo olimpiadą.
Norisi tikėti, kad A.Sabonis per paskutinius metus dar primins visiems, kad yra krepšinio federacijos vadovas, kuris turi savo žodį ir nuomonę, o ne tik „Lidl“ reklaminis veidas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.