Eurolygos pamokos: vienybės stoka vos nesibaigė drama

Kauno “Žalgirio” vyrų krepšinio komanda pateko į antrąjį Eurolygos etapą.

Nors ir buvo laukta sunkių kovų, tačiau tokio dramatizmo ir įtampos vargu ar kas nors tikėjosi. Tikslui pasiekti prireikė kitų ekipų pagalbos. Patys žalgiriečiai neįstengė išspręsti savo likimo, nors savo gretose turėjo ir naudingiausią Eurolygos žaidėją Arvydą Sabonį.

“Žalgiris” Eurolygoje pergalėmis džiugino rečiau, nei norėta. Vis dėlto kovingumo bei pasiaukojimo, o retkarčiais ir gero žaidimo, netrūko. Dėl to ir nenusigręžė nuo Lietuvos čempionų aistruoliai, kurie visą laiką Sporto halėje stengėsi būti šeštuoju žaidėju.

Sunkiausia - surikiuoti žaidėjus

Ne vieną bemiegę naktį praleido “Žalgirio” vyriausiasis treneris Antanas Sireika, galvodamas, kas trukdo komandai sėkmingiau rungtyniauti. “Žalgiris” negali lygintis nei biudžetu, nei žvaigždžių skaičiumi su kitais galingiausiais Eurolygos klubais, tačiau, į Kauną sugrįžus geriausiam visų laikų Lietuvos krepšininkui Arvydui Saboniui, atrodė, kad jis vienas išspręs visas problemas. Taip neatsitiko, nors 39 metų Sabas žaidė fantastiškai.

- Kaip vertinate komandos žaidimą Eurolygos pirmajame etape? - “Kauno diena” pasiteiravo A.Sireikos.

- Blogai. Guodžia tik tai, kad užduotį patekti į antrąjį etapą vargais negalais įvykdėme.

- Kokia buvo didžiausia “Žalgirio” žaidimo problema?

- Sunkiausia buvo sustyguoti žaidėjus, kad jie pajustų savitarpio supratimą. Trūko vienybės, kad visi žaistų dėl pergalės, o ne žiūrėtų savo asmeninių rodiklių. Vienas buvo nepatenkintas, jog daugiau dėmesio skiriama kitam žaidėjui, kitas nepatenkintas - kad dar kitam.

- Kalbėdamas apie vienybę mintyse turėjote legionierius?

- Taip.

- Tanoka Berdas, vieno dienraščio pakalbintas persirengimo kambaryje iškart po mačo su Maskvos CSKA, išsakė priekaištų ir treneriams, netgi pasakė, kad be reikalo sugrįžo į “Žalgirį”.

- Nederėtų jam taip kalbėti. Žinau, kur yra jo paslėpta mintis. Esame su juo kalbėję, bandėme aiškintis, kas yra ne taip. Tanokai sunku žaisti sunkiuoju kraštu, nes jis visą gyvenimą rungtyniavo “centru”. Bet šioje pozicijoje mes turime pasaulinio lygio žvaigždę Sabonį. Kai nebuvo Arvydo, praėjusį sezoną jam atiteko visas dėmesys ir visi džiaugėmės jo žaidimu. Dabar ne tik Lietuva, bet ir visa Europa kalba apie Sabonį.

Neišnaudojo komandos draugų

- Paskutinė dvikova su CSKA sužaista tikrai neblogai, gal išskyrus paskutines pusantros sekundės. Tačiau gerų rungtynių buvo mažiau nei blogų. Kas pavykdavo komandai, kai ji laimėdavo?

- Rečiau klysdavome, daugiau atakų užbaigdavome, kai nereikėdavo sustoti poziciniam žaidimui penkiems prieš penkis. Geriausia būdavo, kai laiku paduodavome kamuolį po krepšiu Saboniui ar Berdui. Bet visi matė, kad tai retai padarydavome, nors Arvydas dažnai skėsčiodavo rankomis, nesulaukdamas kamuolio.

- Ar sutinkate su nuomone, kad Edas Kota kamuolį geriau perduodavo Tanokai Berdui nei Arvydui Saboniui?

- Nepasakyčiau, kad jie vienas kitą aikštėje labai gerai jaučia. Toks įspūdis susidarė dėl to, kad Arvydui daugiau dėmesio skirdavo varžovai ir jam kamuolį būdavo sunkiau perduoti. Bet kamuolio negaudavo laiku ne tik jie, bet ir Dainius Šalenga. O jis irgi nelengvo charakterio - kai atsidengęs nesulaukia perdavimo, nuleidžia rankas. Tai viena prasto Dainiaus žaidimo priežasčių, nes fiziškai jis yra gerai pasirengęs.

- Tai yra psichologinės problemos?

- Taip, nes žaidėjas tikrai yra gerai pasirengęs, bet negali savęs realizuoti.

- Tad priekaištai skirti įžaidėjui, nors Edas Kota šiemet mažiau už kitus susilaukė viešos kritikos?

- Taip ir yra. Individualiai Kota žaidžia labai gerai ir neturiu jam jokių priekaištų. Bet jis nepaduoda kamuolio Arvydui ar pačiam Tanokai, nors nuolat akcentuojame, kad duotų kamuolį tai vienam, tai kitam, nes jie gerai žaidžia. Bet Edui trūksta matymo, kaip padaryti, kad visa komanda būtų patenkinta. Anksčiau skundėsi ir Miroslavas Beričius, kad negauna kamuolio, dabar jų per mažai gauna ir Ainaras Bagatskis. O kas kamuolį jiems turi paduoti? Tai - ne priekaištas, o pageidavimas, kad Edas geriau išnaudotų didelius žmones ir ne tik juos.

Sabas padeda vien savo buvimu

- Kaip jaučiasi Arvydas Sabonis?

- Normaliai. Po rungtynių jo kojos šaldomos ledais, jas paskauda. Bet apie sportininkus taip sakoma - jeigu ryte atsikėlus nieko neskauda, vadinasi, esi jau numiręs. Arvydo emocijos, kaip ir prieš 20 metų, liejasi per kraštus, jis stengiasi, kovoja iš visų jėgų, keikiasi, kai nesiseka. Bet net jeigu Sabui ir nelabai sekasi, kaip buvo per paskutines rungtynes su CSKA, jis vien savo buvimu komandai duoda labai daug.

- Ką galima pasakyti apie Giedrių Gustą?

- Manau, kad ir jam psichologinis pasirengimas kiša koją. Jis daug geriau sužaidžia, kai rungtynes pradeda nuo atsarginių suolo, o ne starto penkete. Tai reiškia tik psichologines problemas, atsakomybės baimę.

- Trumpai apibūdinkite ir kitus Eurolygoje rungtyniavusius žaidėjus - Mindaugą Timinską, Paulių Jankūną, Artūrą Javtoką.

- Timinskas - karštas žmogus, bet norėčiau, kad savo energiją labiau nukreiptų į protingus veiksmus, o ne į emocijas, nes dėl to jam kartais pritrūksta blaivaus proto. Antra vertus, Mindaugas - puikus kovotojas, gerai ginasi, jis gali įvykdyti bet kokią užduotį žaisdamas trijose pozicijoje - nuo antro iki ketvirto numerio, todėl turi trenerių pasitikėjimą.

Jankūnui pasitaikė ir geriau, ir blogiau sužaistų rungtynių. Kaip sunkiajam kraštui, jam trūksta fizinės jėgos, taip pat - patirties ir pasitikėjimo, nes yra dar labai jaunas.

Javtokas mažiausiai priekaištų sulaukė dėl gynybos. Jis yra uždengęs ir Maceo Bastoną iš “Maccabi”, ir Mirsadą Turkčaną iš CSKA paskutinėje dvikovoje. Tiesa, prie pastarojo gynybos nemažai prisidėjo ir Timinskas. Tik be reikalo gautos pražangos trumpina Artūro žaidimo laiką. Pulti jam sekasi sunkiau nei gintis.

- Specialistai atkreipė dėmesį, kad beveik visose rungtynėse “Žalgiris” žaisdavo pagal varžovų primestą valią, todėl ir rungtyniauti buvo labai sunku. Ar sutinkate su tokia nuomone?

- Viskas priklauso nuo žaidimo organizavimo. Jeigu 2-3 atakas komanda neužpuola, po to žaidėjai jau negali mesti į krepšį iš vidutinio nuotolio ar nepasirengus metimui. Tada reikia mesti iš po krepšio arba veržtis, kad varžovai prasižengtų. Bet neretai mes pradedame dar labiau skubėti, nors nuo suolo šaukiame, kad neskubėtų. Todėl taip ir buvo ne kartą - turime persvarą, bet pradėję skubėti jos neišsaugojame. Atrodo, kad žaidėjus užvaldo emocijos, kaip kuo greičiau “pribaigti” varžovus. Nereikia ir Eurolygos - šeštadienį žaidėme LKL mačą su “Alita”, pirmavome 20 taškų. Bet nepavyko viena ataka, po kurios vyrai nespėjo grįžti į gynybą, po to - kita, ir taip per dvi minutes liko 9 taškai. Tai - žaidimo organizacijos brokas.

Žemė slydo iš po kojų

- Prieš prasidedant Eurolygai kalbėjome, kad “Žalgiris” pateko į pačią stipriausią grupę. Bet turbūt ir Jūs nesitikėjote, kad patekti į antrąjį etapą bus taip sunku?

- Nebūtų buvę taip sunku, jeigu būtume laimėję dvejas rungtynes - prieš “Montepaschi” ir “Skipper”. Galbūt su Saboniu, kuris dėl ligos jose nedalyvavo, nebūtume jų pralaimėję. Netgi vienos pergalės būtų užtekę. Ir su artimiausiais konkurentais reikėjo sužaisti taip, kad bent tarpusavio dvikovose turėtume teigiamą skirtumą. Tačiau žaisdami namuose keletą kartų neatsakingai iššvaistėme persvarą ir laimėjome mažesniu skirtumu, nei galėjome. Jeigu būtume iškovoję viena pergale daugiau ir dar turėję teigiamą skirtumą, galėjome pakilti į 3-4 vietą.

- Ar galima išreikšti žodžiais, ką jautėte visą valandą, kol po nesėkmės su CSKA sulaukėte kitų, mums palankiai susiklosčiusių, rungtynių baigties?

- Nejaučiau žemės po kojomis, nemačiau, kas vyksta aplink, veide prasidėjo traukuliai. Bet kai halės koridoriuje pradėjo šaukti, kad patekome į kitą etapą, dar ne iškart patikėjau.

- Antrajame etape nebus lengviau, nors sunkiau vargu ar dar gali būti. Ką per likusį laiką ketinate nuveikti, kad pagerėtų komandos žaidimas?

- Pirmiausia reikia atstatyti psichologinę visų mūsų pusiausvyrą. Todėl šiandien visa komanda išvyksta į Palangą. Pajūryje padirbėsime fiziškai, pabūsime visi kartu, turėsime laiko pabendrauti, pakalbėti. Nuoširdžiam bendravimui laiko vis neturėdavome. Galbūt tai padės nuimti psichologinę įtampą.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą