K.Kemzūra: nežinau, ar su rinktine norėčiau dirbti dar vieną olimpinį ciklą (86)

Po skaudžios nesėkmės Londono olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė jau ketvirtadienį krovėsi lagaminus skrydžiui namo. Rinktinės vairininkas Kęstutis Kemzūra tvirtino, jog nežino, ar norėtų tęsti karjerą nacionalinėje komandoje, o paaiškinti tokį pasirodymą yra sunku.

"Vertinčiau rinktinės pasirodymą vidutiniškai. Nėra jis labai blogas, bet neatlikome to, ko norėjome ir tikėjomės. Turbūt mes patys sau kišome koją. Lemiamas momentas - klaidos. Kad ir paskutinėse rungtynėse ketvirtfinalyje prieš Rusija, mes per daug klydome tokio atsakingumo varžybose. Manau, kad šiomis klaidomis labai daug atėmėme iš savęs", - sugrįžęs į Lietuvą kartu su rinktine kalbėjo komandos vyriausiasis treneris K.Kemzūra.

Žurnalistų paklaustas, ar tai buvo įžaidėjų problema, ar nesusižaidimo, šis tikino, jog vieno dalyko išskirti negalima. "Žinote, susideda viskas. Ir nuovargis, klaidas išprovokavo ir varžovų agresyvi gynyba. Vaikiškas klaidas ir sprendimus sunku paaiškinti. Kartu žaidėme visą vasarą, tad susižaidimas turėjo būti. Truputį čia, truputį ten, galbūt vietomis per daug rizikuota su sprendimais."

- Ar jau kalbėjote su federacijos atstovais dėl galimybės tęsti bendradarbiavimą?

- Šiandien trečią valandą nakties kėlėmės, skridome, nemiegojome, tad kalbėtis dar negalėjome.

- Sprendimas turėtų įvykti kitą savaitę, o prieš tai jūs turėsite pateikti rungtynių analizę. 

- Kai man pasakys, kad reikia kažką pateikti, tada ir pateiksiu. Tuomet žiūrėsime. 

- Ar norėtumėte dirbti dar vieną olimpinį ciklą?

- Aš nežinau. 

- Mačas su amerikiečiais buvo geriausias rinktinės pasirodymas olimpinėse žaidynėse?

- Ko gero, taip. Lyginant su tuo, prieš kokį varžovą žaidėme, tokį galingą... Buvo geras nusiteikimas, neslėgė ir psichologinė našta. Vyrai sužaidė labai gerai.

- Rinktinę paliko trys žaidėjai. Ar atėjo laikas kartų kaitai?

- Turbūt. Manau, tie vyrai daug atidavė. Reikia juos suprasti, ir amžius. Atvažiuoti tiesiai po sezono, birželio gale, skristi ir toliau tęsti yra sunku. Lietuvoje yra krepšininkų, galinčių užimti jų vietas. 

- Prieš olimpiadą buvo šnekama, jog didžiausia netektis - Roberto Javtoko. Kiek varžovai tuo naudojosi ir ar tai buvo silpniausia pozicija?

- Nenoriu sakyti, kad viena ar kita pozicija buvo silpna. Taip, pradžioje atrodė, kad netektis bus labai didelė, bet čia labai padėjo tiek Antanas Kavaliauskas, tiek Darius Songaila. Momentais Jonui Valančiūnui trūko meistriškumo, patirties, kartais netgi fizinės jėgos. Aš tikiu Jonu ir tuo, kad jis tobulės. Jis bus tas "centras" apie kurį bus galima statyti žaidimą.

- Jei reiktų rinkti geriausia žaidėją Lietuvos komandoje, kas juo taptų?

- Nežinau, vieną sunku išrinkti. Tam tikrose rungtynėse tokiu buvo Darius Songaila.

- Kaip galima paaiškinti tokį banguotą Manto Kalniečio žaidimą?

- Nežinau. Galbūt jam nepavyko pasiekti tų dviejų sportinės formos pikų. Jis labai stengėsi, bet savęs nesurado.

- Ar mikroklimatas komandoje buvo geras?

- Kaip ir kiekvienoje komandoje, šeimoje, yra visokių dalykų, bet visumoje taip, jis buvo geras.

„Ilgoji pertrauka“: Kostičiaus reikalavimai, „Ryto“ štabas, Žibėno variantai, pažintis su Blinkevičiūtės mylimuoju, kodėl nedalijami žaidybiniai marškinėliai ir rinktinės autobuso istorija su Laimučiu priešakyje