D.Motiejūnas turi tris rimtas priežastis grįžti į Europą (23)

Donatas Motiejūnas – vėl laukimo režime. Pastaraisiais sezonais tai tapo įprasta 26 metų 213 cm ūgio lietuvio būsena Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA).

D.Motiejūnas ilgai laukė, kol 2016 m. jam padoresnį kontraktą pasiūlys kažkas kitas nei Hjustono „Rockets“, praėjusiame sezone jis kas vakarą laukdavo savo šanso išbėgti į aikštelę, stebėdamas DeMarcusą Cousinsą ir Anthony Davisą, o dabar jis laukia pasiūlymo, kurio negalėtų atsisakyti.

Prabėgo 25 dienos NBA laisvųjų agentų turguje ir nė vienas klubas kol kas nepasiūlė D.Motiejūnui to, ko jis tikisi. Niekas jam negarantuoja daug pinigų, minučių ir pagarbos.

Vienam geriausių Lietuvos krepšininkų atėjo laikas sugrįžti į Europą. Ir tam yra mažiausiai trys priežastys.

1. Pinigai

Interviu portalui „24sek.lt“ D.Motiejūnas pareiškė, kad nenorėtų žaisti už minimalų NBA atlyginimą (1,5 mln. JAV dolerių per sezoną), nes taip negautų norimo svarbaus vaidmens komandoje.

Problema ta, kad vargu, ar lygoje atsiras ekipa, kuri galės lietuviui pasiūlyti kažką daugiau. Kodėl? Tiesiog išklokime faktus.

1. „Bleacher report“ geriausių šios vasaros laisvųjų agentų reitinge D.Motiejūnui buvo skirta 73-oji vieta. Už jį aukščiau atsidūrė tokie žaidėjai kaip Joffrey Lauvergne, Anthony Tolliveris, buvęs bendraklubis Terrence‘as Jonesas, Yogi Ferrellas ar Willie Reedas. Pastarojo patirtis galėtų būti pavyzdžiu, kas galimai laukia D.Motiejūno.

Majamio „Heat“ komanda pateikė W.Reedui kvalifikacinį pasiūlymą, kurio vertė siekė 1,6 mln. JAV dolerių per sezoną. Krepšininkas pasiūlymą atmetė, nes buvo įsitikinęs, kad yra vertas daugiau pinigų. Vos prasidėjus laisvųjų agentų rinkai, kai apie susidomėjimą D.Motiejūnu nebuvo girdėti nė žodžio, JAV žiniasklaidoje buvo rašoma apie šešių klubų rodomą dėmesį W.Reedui.

Istorija baigėsi tuo, kad prabėgus 11 dienų, W.Reedas pasirašė minimalios vertės (1,5 mln. JAV dolerių) sutartį su „Clippers“. Kitaip tariant, jis irgi tikėjosi daug, bet finale finansiškai net gi šiek tiek prarado. D.Motiejūnas ir W.Reedas turi labai daug bendro ne tik dėl to, kad abu gali žaisti per dvi priekinės linijos pozicijas. Pastarasis praėjusiame sezone žaidė po 15 minučių (D.Motiejūnas – po 14), pelnė 5,3 taško (D.Motiejūnas – 4,4), atkovojo 4,7 kamuolio (D.Motiejūnas – 3,0). Tiesa, W.Reedas yra jaunesnis, progresuojantis, neturėjęs rimtų traumų, atletiškesnis ir geriau ginasi. Žinoma, D.Motiejūnas irgi turi savų pliusų.

2. 2,1 mln. JAV dolerių per sezoną uždirbs praėjusiame sezone 18 taškų vidurkį turėjęs Derrickas Rose‘as. Jis pasiekė susitarimą su Klivlando „Cavaliers“, su kuria labai nori laimėti titulą. Beje buvo pranešama, kad „Cavaliers“ domisi ir D.Motiejūnu, tačiau akivaizdu, kad kalba sukosi apie minimalų atlyginimą, kuris lietuvio nedomina.

3. Daugiau nei 2 mln. pinigų „algų kepurėje“ šiuo metu turi septynios komandos lygoje: Denverio „Nuggets“ (2,7 mln.), Sakramento „Kings“ (4,3 mln.), Indianos „Pacers“ (5,6 mln.), Bruklino „Nets“ (6,3 mln.), Atlantos „Hawks“ (9,6 mln.), Fynikso „Suns“ (10,5 mln.), Filadelfijos „76ers“ (15,1 mln.). Iš šių ekipų priekinėje linijoje tuštoka galbūt tik „Nets“ gretose, tačiau D.Motiejūnas su šia komanda pasirašyti kontraktą galės tik ne anksčiau gruodžio 3 dienos. Pagal NBA taisykles krepšininkas negali metus pasirašyti sutarties su ekipa, kuri pateikė pasiūlymą jam būnant apribotuoju laisvuoju agentu. Tą ketverių metų 37 mln. JAV dolerių vertės pasiūlymą „Nets“ pateikė 2016 m. gruodžio 2 dieną. Jį prilygino „Rockets“, tačiau, kaip puikiai pamename, D.Motiejūnas ten neatsidūrė.

4. D.Motiejūno pastarųjų dviejų sezonų statistika – neįkvepianti: praėjusiame per 14 minučių 4,4 taško, iš žaidimo atakuojant vos 41 proc. tikslumu (tritaškiai – 23 proc., baudos – 51 proc.), klydo tiek pat kartų, kiek ir asistavo komandos draugams (0,9 kl. prie 0,9 rez. perd.). 2015–2016 m. sezone: 15 minučių, 6,2 taško (44 proc. metimai, 28 proc. trit., 64 proc. baud.), 2,9 atk. kam., 1,1 rez. perd., 1,2 kl. Nekokie skaičiai. Pinigų suma, kuri yra mokama žaidėjams, gana nemažai priklauso nuo statistinių rodiklių. Išimtys – žaidėjas turi daug potencialo arba savo žaidime jis turi kažką labai vertingo.

5. D.Motiejūnas turi rimtų limitacijų kaip sunkusis kraštas – mobilumas gynyboje, kova dėl atšokusių kamuolių, nepastovus metimas ir riboti gebėjimai prasiveržti. Kaip „centras“ – mažai jėgos ir atletizmo, prasta gynyba arti krepšio, prasta kova dėl kamuolių.

6. Detroito „Pistons“ vetavo D.Motiejūno mainus, nes rado „kažką“ jo nugaroje. Arba nerado. Niekas nežino, bet faktas, kad ši situacija pasitikėjimo lietuviu kitiems klubams nepridėjo.

Žvelgiant pragmatiškai, siūlyti D.Motiejūnui svarbų vaidmenį ir solidų kontraktą NBA klubui būtų nelabai protinga. Virš lietuvio, kuris gal ir turi savybių, kuriomis galėtų išsiskirti (perdavimas, žaidimas nugara, universalumas), kabo pernelyg daug klaustukų.

Galbūt D.Motiejūnas galėtų tikėtis ir daugiau nei minimalaus atlyginimo, tačiau daugelis žaidėjų, kuriems numatomas svarbus vaidmuo (išskyrus galbūt Nerlensą Noelį, bet jo situacija yra unikali šiame kontekste), jau senokai turi naujus klubus.

Iškeitęs NBA į Eurolygą piniginiu atžvilgiu D.Motiejūnas ne tik, kad daug neprarastų, tačiau galbūt net ir uždirbtų. Toks klubas kaip Atėnų „Panathinaikos“, kuris, skelbiama, seka lietuvio situaciją, galėtų pasiūlyti gal ir apie 2 mln. eurų per sezoną. Reikia nepamiršti, kad 1,5 mln. JAV dolerių NBA ir 1,5 mln. eurų Europoje yra du skirtingi dalykai dėl mokesčių skirtumų.

Jei D.Motiejūnas apsispręstų grįžti į Europą, jo paslaugomis galbūt susidomėtų ir tokie flagmanai kaip Stambulo „Fenerbahce“ ar Maskvos CSKA, kurie turi daug pinigų ir jiems visai praverstų aukštaūgis, galintis pakelti juos į kitą lygį prieš pagrindinius konkurentus dėl titulo.

Motiejūnas

2. Žaidimo pojūtis ir reputacija

Tačiau kaip sakė pats D.Motiejūnas: ne pinigai svarbiausia. Jis tiesiog nori žaisti ir būti svarbus. Tai yra natūralūs krepšininko poreikiai.

Dvejus metus kas antrą dieną ar net dažniau skraidyti lėktuvais skersai išilgai žemyno, žinant, kad tai darai be jokios rimtos priežasties, gali būti išties varginantis procesas.

Pastaruosius du sezonus D.Motiejūnas atliko „tu žaisi daug, nebent jei kažkas iš pagrindinių patirs traumą“ vaidmenį. Dažniausiai jis tenkinosi „šiukšlių“ minutėmis, o rimtesnio dėmesio iš trenerių sulaukdavo tik trumpomis sezono atkarpomis.

Kai į aikštelę įžengi trečiojo kėlinio viduryje, prieš tai valandą prašalęs ant suolo, tau sunku būti aštriam, tiksliam ir maksimaliai susikoncentravusiam. Kūnui ir protui reikia laiko užsikurti, o proceso metu pro šalį skriejantys metimai bei žioplos klaidos pasitikėjimo savimi tikrai neprideda.

Grįžimas į Europą vėl sugrąžintų tuos priblėsusius instinktus ir aistrą. Būdamas Eurolygos komandos lyderiu D.Motiejūnas ne tik įrodytų pats sau, kad gali žaisti taip, kaip anksčiau, bet dar svarbiau – įrodytų tai NBA klubams.

Kažkada paties D.Motiejūno pasakyta mintis, kad į Europą bus galima sugrįžti visada, yra gana trumparegiška. Į grįžimą reikėtų žiūrėti ne kaip į karjeros NBA pabaigą. Tai galėtų būti protingas sprendimas tam, kad karjera NBA prasitęstų kur kas ilgiau ir sėkmingiau nei trinant suolą už minimalų atlyginimą.

Nesunku rasti pavyzdį. Po puikaus praėjusio sezono Ekpe Udoh sugrįžo į NBA, kur dvejiems metams įsipareigojo Jutos „Jazz“. Į stipriausią planetos lygą šią vasarą patraukė dešimt Eurolygos krepšininkų. Dar dviejų – Bradley Wanamakerio ir Nikola Milutinovo – ateitis nėra žinoma.

Valančiūnas, Motiejūnas

3. Įgūdis, kuris patrauklus NBA klubams

Kartais gali kilti klausimas, kodėl NBA komandos kviečiasi tokius statistiškai niekuo pernelyg Eurolygoje neišsiskyrusius žaidėjus kaip Danielį Theisą ar Khemą Birchą. Bet kuris NBA skautas jums atsakys, kad esmė – išskirtinis įgūdis, kuris galėtų būti sėkmingai perkeltas į NBA žaidimą.

Tie aukštaūgiai turi kažką, kas juos paverčia išskirtiniais ir kas labai domina jų būsimas ekipas NBA.

Kai D.Motiejūnas buvo ties NBA slenksčiu, buvo išskiriamas jo universalumas – gebėjimas kelti pavojų ir perimetre ir arti krepšio.

Vis tik karjera NBA parodė, kad toliau nuo krepšio D.Motiejūnas nėra toks pavojingas kaip dauguma stipriausios planetos lygos sunkiųjų kraštų.

Varžovai ne tik gali sau leisti gana lengvabūdiškai vertinti D.Motiejūno lūkuriavimą prie tritaškio linijos, tačiau ir nesibaiminti, kad jiems grįžinėjant prie lietuvio, laukia staigus prasiveržimas link krepšio, pasibaigsiantis dėjimu.

Ne, D.Motiejūnas nėra tas „ketvirtasis numeris“, kuris būtų paklausiausias rinkoje – lengvasis kraštas sunkiojo krašto kūne. Lietuvis yra labiau vidurio puolėjas sunkiojo krašto kūne, kas jam kažkurias duris uždaro, o kitas atidaro.

Jeigu D.Motiejūnas norėtų pratęsti savo karjerą stipriausioje planetos lygoje, jam laikas įvertinti savo galimybes racionaliai ir pasirinkti perspektyvesnį kelią.

Artimiausiais metais vidurio puolėjai su gebėjimais išplėsti aikštelę ir bėgti su kamuoliu taps vienais paklausiausių žaidėjų rinkoje. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Šią vasarą Bostono „Celtics“ komandos atsarginis Kelly Olynykas sudarė ketverių metų 50 mln. JAV dolerių vertės kontraktą su Majamio „Heat“.

Kokia šio 26 metų 213 cm ūgio vidurio puolėjo išskirtinė savybė? Metimas ir gebėjimas išplėsti aikštę.

„Išplėsti aikštę“ jau tapo mantra NBA. Visos komandos nori aukštaūgių, galinčių pataikyti iš toli. Jie reikalingi tam, kad jų tiesioginiai oponentai būtų priversti apleisti baudos aikštelę ir atlaisvinti daugiau erdvės perimetro žaidėjų prasiveržimams bei įkirtimams link krepšio.

Tokį krepšinį propaguoja Oklando „Golden State Warriors“. Dabar visi nori sekti čempionų pėdomis.

Jei grįžęs į Europą D.Motiejūnas taptų sunkiai sulaikomu iš toli atakuojančiu vidurio puolėju, galbūt jis vėl rimtai į save atkreiptų NBA klubų dėmesį.

Norėdamas pagarbos ir svarbaus vaidmens jis privalo savo žaidime rasti kažką, ko NBA klubams labai reikėtų. Artimiausiais metais iš tokių neišskirtinio sudėjimo bei ne pernelyg atletiškų aukštaūgių kaip D.Motiejūnas jiems labiausiai reikės gebėjimų bausti varžovus tritaškiais.

Jei pataikančių sunkiųjų kraštų jau dabar yra pakankamai, tai vidurio puolėjų – toli gražu. Galbūt tai galėtų tapti aukso gysla D.Motiejūnui.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą