J.Kazlauskas: lemiamu metu neturėjome tokio charakterio, kokį parodė Diaw ir Batumas (45) atskleidė, kuris žaidėjas nustebino labiausiai

Jonui Kazlauskui ir Lietuvos rinktinei antrus metus iš eilės į Lietuvą sugrįžti su medaliais nepavyks. Mūsiškiai šeštadienį 93:95 nusileido Prancūzijos komandai ir Pasaulio taurėje liko ketvirti.

Vyriausiasis mūsų komandos treneris apgailestavo, kad nepavyko laimėti medalių. Strategas pripažino, kad prancūzai parodė tvirtesnį charakterį, o jį nustebino puikus Jono Valančiūno pasirodymas šiame čempionate.

„Gaila, kad antrą kartą tenka sveikinti prancūzus. Stengiamės kiek galėjome. Pritrūko blaivaus proto. Smulkiose detalėse gerokai jiems nusileidome. Jeigu pernai neturėjome šansų prieš juos, tai šiemet viskas buvo kitaip“, – kalbėjo treneris.

– Kaip galėtumėte apibendrinti visą čempionatą?

– Jeigu po Kalniečio traumos kažkas būtų pasakęs, kad kovosime dėl bronzos, būtume apsidžiaugę. Kai kauniesi ir pralaimi, liūdna – nėra dėl ko džiaugtis. Vyrai atidavė daug, bet Manto problemos, kad žaistume drąsiai ir laisvai, išspręsti nesugebėjome. Mūsų klaidų ir rezultatyvių perdavimų santykis yra 1 prieš 2. Tai parodo, jog su kamuolio įžaidimu buvo labai sunku.

Mes geriau atrodėme po krepšiu. Mane labai gražiai nustebino Jonas Valančiūnas. Atvirai pasakysiu – dar tokios didelės pagalbos jo šiame čempionate nesitikėjau. Jonas tikrai tobulėja. Galbūt didesnio stabilumo norėjosi sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Čia daug kartų mus traukė broliai, bet kartais tiesiog norėtųsi didesnio stabilumo. Nesinori visada spėlioti ir bandyti visus 4 žaidėjus. Nėra laiko, kada vytis varžovus, nes vienas kitas metimas nulemia rungtynių baigtį. Didelis krūvis teko Seibučiui, kurį kitoje situacijoje būtų galima išnaudoti kiek kitaip.

– Ar prancūzai kažkuo nustebino?

– Jeigu būtų sugalvoję, galbūt būtų buvęs skirtumas kitoms. Manau, kad ir pusfinalio rungtynės neturėjo jiems įtakos, nors čia apie tai buvo daug kalbėta. Kai išeini kautis dėl medalių, gali pamiršti. Mūsų kai kurie žaidėjai irgi buvo pervargę, bet ne tame problema buvo. Lemiamu metu neturėjome tokio charakterio, kokį parodė Borisas Diaw, Nicolas Batumas, kuris puikiai žaidė tiek prieš serbus, tiek prieš mus. Norint laimėti medalius, reikia ir šiek tiek sėkmės. Buvo tokių metimų, kai gerai gynėmės, bet jie pataikė. Per paskutinę minutę prametėme metimus iš po krepšiu. Tai parodė, jog turėtume būti labiau subrendę.

Labai sunku buvo kažką užčiuopti, kur mūsų pranašumas. Taip, turėjome Joną, bet kur dar? Apmaudu, kad pralaimėjome, bet didžiuojuosi vyrais už tai, ką jie padarė. Manau, kad čempionatas tikrai ne pats blogiausias.

– Kitais metais laukia Europos čempionatas. Ką rinktinei reikėtų pagerinti?

– Kitais metais turės dvigubą svarbą, nes bus skirstomi kelialapiai į olimpiadą. Aš tikiuosi, kad Mantas grįš ir išspręsime tą problemą. Labai tikiuosi, jog turėsime dar vieną įžaidėją, nors labai abejoju. Noriu palinkėti žaidėjams, buvusiems išplėstiniame sąraše, kad jie tuo neapsiribotų ir atsidurtų ant rinktinės slenksčio. Nacionalinė komanda padės jiems atsiskleisti. Šiemet buvo tokių žaidėjų, kuriems dar buvo ankstoka. Negalime tikėtis, kad visada išeis broliai iš mus išgelbės. Reikia ir jaunimo patobulėjimo.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą