Krepsinis.net

J.Kazlauskas: "Lietuva krepšiniui per maža"

2004.10.11 11:44 Kauno diena
kazlauskas jonas

Tvarkaraštis

2014 gruodžio 21 d.
03:00 Hornets Jazz NBA
03:00 Pelicans Trail Blazers NBA
03:00 Rockets Hawks NBA
03:00 Mavericks Spurs NBA
03:00 Nuggets Pacers NBA
03:00 Clippers Bucks NBA

Daugiau rungtynių

Trenerio Jono Kazlausko karjeroje buvo ir didelių pergalių, ir karčių pralaimėjimų.

Vis dėlto įspūdingų laimėjimų likimas jam leido patirti daugiau, specialistai jį netgi titulavo geriausiu Europos krepšinio treneriu. Ir sunku būtų dėl to ginčytis - matematikos mokslus baigęs J.Kazlauskas pasižymi ne tik aštriu protu, loginiu mąstymu, bet ir yra ypatingai griežtas, reiklus, savo krepšinio filosofiją turintis specialistas.

Šie metai J.Kazlauskui skyrė naujų išbandymų - jis tapo olimpinės Kinijos vyrų krepšinio rinktinės antruoju treneriu.

Karjera pasuko į Aziją

Kalbama, kad tik vieninteliam Tajui Edniui, kurį kartu su J.Kazlausku galima pavadinti 1999-ųjų “Žalgirio” pergalės Eurolygoje skulptoriumi, treneris leido, švelniai tariant, siautėti aikštėje. Amerikietis įžaidėjas mėgo improvizuoti ir, turėdamas virtuoziškų sugebėjimų, tuo puikiai pasinaudodavo. J.Kazlauskas, reikalaujantis iš žaidėjų geležinės drausmės, tąkart pasikliovė ne logika, o intuicija. Tai baigėsi įspūdingu “Žalgirio” laimėjimu.

Vartais į didįjį krepšinį J.Kazlauskui tapo 1994-ieji - tuomet jo vadovaujama Lietuvos jaunių rinktinė tapo Europos čempione. Netrukus jis pradėjo savo žygį su “Žalgiriu” - 1998 metais laimėta Europos taurė, po metų komanda tapo Eurolygos čempione. 2002 metais jau Vilniaus “Lietuvos rytui” J.Kazlauskas padėjo tapti Lietuvos krepšinio lygos čempionu.

Šių metų pradžioje garsus treneris atsisveikino su “Lietuvos rytu”.

Nors nei jis, nei “Lietuvos ryto” vadovai pernelyg smulkiai nekomentavo išsiskyrimo priežasčių, buvo aišku, kad išsiskirta ne visai draugiškai. Tačiau atostogomis J.Kazlauskui ilgai mėgautis neteko - iš užplūdusių kvietimų jis išsirinko darbą Kinijoje.

Lapkričio 21 dieną 50-ąjį gimtadienį švęsiantis treneris šiuo metu didžiausią dėmesį skiria savo sveikatai - vasarą Kinijoje užklupę nugaros skausmai privertė ilgai gydytis ir tai gerokai pakoregavo visus jo planus.

Sveikata primena apie didįjį sportą

- Ką šiuo metu veikiate - mėgaujatės ramybe ar jau ilgitės darbo?

- Sunku apsakyti mano dabartinę būseną. Šiuo metu esu žvejyboje, tad lyg ir mėgaujuosi poilsiu. Antra vertus, dar nėra visiškai išgijusi mano nugara, kuri šią vasarą man sukėlė nemažai problemų. Iki visiško pasveikimo dar trūksta maždaug mėnesio. Bet žvejoju, grybauju, plaukioju, todėl galima teigti, kad viskas eina geryn.

- Nugaros skausmai gerokai sujaukė Jūsų planus?

- Jeigu ne nugaros skausmai, žvejybai laiko dabar neturėčiau. Iš tiesų jau iki Atėnų olimpiados ilgą laiką teko gulėti. Prieš keletą metų, dirbant su “Lietuvos ryto” komanda, buvo dar blogiau, tuomet teko iškęsti operaciją. Šįsyk, atrodo, išsisuksiu be operacijos, nes jaučiuosi jau neblogai.

- Nesunku atspėti, kad nugaros skausmai yra didžiojo sporto padariniai?

- Tikriausiai. Anksčiau nekreipdavau dėmesio, jeigu ką nors suskausdavo, geriausiu atveju prarydavau kokią nors tabletę. Bet atėjo laikas, kai tokios priemonės jau nebepadėjo.

Derybas sutrukdė liga

- Kokie Jūsų santykiai su Kinijos krepšinio federacija - ar liksite dirbti toliau šios šalies rinktinės treneriu?

- Pokalbiai dėl tolesnio darbo jau vyko, bet aš siūliau neskubėti. Sakau, pažiūrėkime atidžiau vieni į kitus, padirbkime keletą mėnesių, o po to sėskime prie derybų stalo. Kai atėjo laikas sėsti prie derybų stalo, artėjo olimpiada, man prasidėjo problemos su nugara. Nors jie vis tiek siūlė pasirašyti sutartį dėl tolesnio darbo, aš, būdamas tokios būklės, negalėjau sutikti, todėl liko nežinia. Bet kinai vis paskambina man, pasiteirauja apie sveikatą, domisi manimi.

- Kinijos krepšinio federacijos vadovai turėjo būti patenkinti Jūsų ir amerikiečio Delo Hariso darbo rezultatais: juk komanda pateko į olimpiados ketvirtfinalį?

- Manau, kad juos iš tiesų patenkino komandos rezultatai. Gaunu elektroninių laiškų ir iš kai kurių žaidėjų, jie patenkinti, todėl susidariau įspūdį, kad mūsų bendradarbiavimas buvo normalus.

Žaidėjų veidai atrodė vienodi

- Kokia buvo Jūsų pirmoji pažintis su kinų krepšiniu? Ar nebuvo sunku kinams perteikti savo mintis?

- Pirmosios savaitės buvo labai sudėtingos. Aš prisiminiau tik kelis jų pagrindinius žaidėjus, kitų nepažinojau, todėl reikėjo ir vadovauti treniruotėms, ir žiūrėti, kuris krepšininkas ką sugeba, nors jie visi man atrodė labai panašūs, kaip turbūt ir mes jiems atrodome beveik vienodi. Bet po truputį įsivažiavau ir darbas vyko normaliai. Buvo ir kalbos problema, nes teko bendrauti per kinų - anglų kalbų vertėjus. Pasikeisdami dirbo trys vertėjai. Nutarėme, kad pagrindinė krepšinio kalba bus anglų, o žaidėjams taip pat buvo verta pramokti šios kalbos. Tačiau bendravimas per vertėjus sunkino padėtį, ypač per varžybas. Sunku žaidėjams duoti tiesioginius nurodymus per vertėją. Visi šie dalykai Kinijos rinktinei nepadėjo Atėnų olimpiadoje.

- Vis dėlto pasiekti daugiau, nei buvo pasiekta Atėnuose, ši komanda vargu ar galėjo.

- Manau, kad taip. Mūsų grupė buvo iš tiesų baisoka. Pasaulio čempionė Serbija ir Juodkalnija nepateko į kitą etapą ir užėmė grupėje paskutinę vietą. Tai rodo, kokia stipri buvo ši grupė. Viskas būtų lyg ir gerai, tik kelios dideliais skirtumais pralaimėtos rungtynės truputį gadino bendrą vaizdą. Bet daugiau tikėtis tikrai negalėjome, be to, mes, treneriai, su komanda taip pat dirbome ne tiek daug.

Yao Mingas dar nesugadintas

- Kaip susipažinote su Kinijos ir NBA žvaigžde Yao Mingu?

- Pirmoji pažintis buvo tokia - aš jau buvau “iškritęs”, gulėjau lovoje, kai pavėlavęs, po NBA čempionato, atvažiavo Jao. Jis įėjo į mano apartamentus, bet turėjo gerokai pasilenkti, nes lubos jam buvo per žemos, ir gerą valandą kalbėjomės apie krepšinį. Tuomet dar nebuvo Delo Hariso, todėl pasakojau jam, ką planuojame, kaip dirbame, kokia mūsų vizija. Jis dar pasakė, kad norėtų truputį vėliau įsitraukti į rinktinės darbą. Šiaip susidariau įspūdį, kad Jao yra dar nesugadintas vaikis. Jo kol kas neslegia pinigai, šlovė, dėmesys. Nežinau, kaip bus vėliau, juk jis jau dabar yra daugiausiai iš reklamos uždirbantis NBA krepšininkas. Jao - neeilinė žvaigždė, tarp jo ir kitų Kinijos rinktinės krepšininkų yra labai didelis skirtumas. Bet aš negalėjau šito pernelyg akcentuoti, nes reikėjo patempti ir kitus žaidėjus, nors puikiai supratau, kad visas žaidimas turi vykti per Jao Mingą.

Kinai yra išauklėti rodyti didelę pagarbą vyresniems, labai stiprus yra kolektyvizmo jausmas. Kai Jao Amerikoje - viskas gerai, bet kai jis grįžta namo, šie dalykai jam pradeda trukdyti. Jam lyg ir nepatogu, kad jis geriau už kitus žaidžia, jį tarsi pradeda slėgti žvaigždės statusas.

- Ar buvo įdomu dirbti su visai kitokios krepšinio mokyklos atstovais?

- Be abejonės. Pas mus bandoma teigti, kad Lietuvos treneriai gali dirbti tik namuose, todėl toks pasitaikęs išbandymas man buvo labai įdomus. Ir jeigu kinai man siūlė pratęsti kontraktą, reiškia, viskas tikrai nebuvo blogai.

Komandai reikia laiko

- Kokios Kinijos rinktinės perspektyvos Pekino olimpiadoje?

- Jie turi keletą jaunų ir labai perspektyvių žaidėjų, todėl ateinantys ketveri metai ir parodys, ko jie verti. O komandos ir kuriamos 4-5 metus, juk taip pat buvo ir “Žalgiryje”, kuris laimėjo Eurolygą. Prisiminkime ir Lietuvos rinktinę, kuri ilgai augo, kol išaugo iki dabartinio lygio ir laimėjo medalius Sidnėjuje, Europos čempionato auksą Švedijoje. Tie patys žaidėjai turi kartu rungtyniauti 4-5 metus, kad įsibėgėtų. Toks pats pavyzdys yra ir Argentinos rinktinė. Prieš keletą metų niekas jos nelaikė rimta varžove, mes buvome sulaukę daug kritikos, kai prieš ją laimėjome tik nedideliu skirtumu. Bet per ketverius metus užaugo labai galinga komanda. Tas pats gali atsitikti ir su kinais.

Atsisveikindami parašėme Kinijos federacijai rekomendacijas, ką jie turėtų daryti, kaip dirbti, kam skirti didžiausią dėmesį. Jeigu jie laikysis to, Pekino olimpiadoje galime išvysti visai kitą komandą, nei matėme Atėnuose.

Darbas su NBA treneriu - naudingas

- Ką Jums davė darbas su NBA treneriu Delu Harisu?

- Davė labai daug. Gavau atsakymus į daugelį klausimų, pamačiau, kad kai kuriais atžvilgiais aš buvau neteisus ar blaškiausi ir nežinojau, kaip pasielgti. Kai kuriose situacijose pamačiau, kad aš taip nedaryčiau. Turėjau galimybę viską analizuoti iš šalies. Kai esi ne vyriausiasis, o antras treneris, yra daug lengviau, neslegia atsakomybė, visiškai kitaip vertini situaciją. Šiuo atžvilgiu aš padarydavau savo darbą olimpiadoje ir buvau laisvas. Nereikėjo pernelyg nervintis, aiškintis spaudos konferencijose. Turėjau daug laiko žiūrėti kitas rungtynes, stengiausi pamatyti kiek galima daugiau krepšinio. Todėl ir darbo prasme man buvo gerai, ir šiaip, bendrauti su juo buvo smagu, daug kalbėdavome apie krepšinį, kuria kryptimi vystosi NBA, kas ten yra gerai, kas - blogai. Viskas be galo buvo įdomu, taip pat - visa krepšinio filosofija, psichologija.

- Ar tai, ką sužinojote, labai skyrėsi nuo Jūsų turėtos sampratos apie krepšinio vystymąsi?

- Vadinamasis tarptautinis krepšinis artėja prie NBA, tai rodo ir paskutiniai pasaulio čempionato, Atėnų olimpiados rezultatai, todėl labai didelio skirtumo jau nėra. Juo toliau, juo daugiau NBA čempionate atsiranda tarptautinio krepšinio atstovų. Bet šiaip buvo įdomus pats amerikiečių požiūris, bendras darbas ir jo matymas iš vidaus. Juk ne kartą buvau NBA klinikose, komandose, kur buvau įleidžiamas gana giliai. Bet tai neatstojo bendro darbo su NBA treneriu, kai kartu vadovavome treniruotėms, ginčijomės, diskutavome. Tai buvo be galo įdomu.

- Minėjote, jog olimpiadoje atlikdavote savo darbą ir galėdavote stebėti kitas varžybas. Koks buvo Jūsų darbas Kinijos rinktinėje?

- Antrasis treneris privalo išanalizuoti ir savo, ir varžovų rungtynes, padaryti išvadas ir pateikti jas vyriausiajam treneriui. Tai ir darydavau.

Kinai stengėsi dėl lietuvio

- O kaip Jums sekėsi įprasti prie gyvenimo Azijoje, prie daugiamilijoninio miesto šurmulio?

- Galiu pasakyti taip: jeigu dirbi kinams ir stengiesi, jie tai mato ir tave įvertina. Tuomet jie lygiai taip pat stengiasi dėl tavęs. Pekine neturėjau jokių problemų. Ten viskas tiko ir mano žmonai, ir dukroms, kurios buvo atvažiavusios mūsų aplankyti. Pekine galėjau gyventi kokį noriu gyvenimą - ten yra pačių įvairiausių šalių kavinių, restoranų. Jeigu tau nepatinka kinų virtuvė, gali rinktis itališką, vokišką, ispanišką, rusišką restoraną. Bet Kinijoje jų gamintas maistas skiriasi kaip diena ir naktis nuo to, kurį gauname Lietuvoje. Ten jų ruoštas maistas ir sveikas, ir skanus. Valgiau, ką norėjau ir kiek norėjau, nebuvo dėl to jokių problemų. O kadangi turėjau daug darbo, laisvas būdavau tik nuo aštuonių vakaro.

- Ar spėjote pasižvalgyti po Kiniją?

- Mano šeima pamatė daugiau. Bet su kinais kalbėdavome, kad po olimpiados atvažiuosiu pas juos į svečius ir jie man viską parodys. Gal ir būtų įdomu, nes iš tiesų Kinijoje beveik nieko nemačiau. Tik Pekino centrą, keletą šventyklų, Didžiąją kinų sieną. O daugiau mačiau darbą.

Prisiminimais gyventi nenori

- Jūsų vardas siejamas su didžiausiomis Lietuvos krepšinio pergalėmis. Sidnėjuje Jūs padėjote Lietuvos krepšininkams iškovoti bronzos medalius. Atėnuose jau stovėjote prie svetimos šalies komandos. Ar nekildavo sentimentų stebint lietuvių žaidimą?

- Lietuvių iškovotos pergalės, prie kurių ir aš esu prisidėjęs, - malonios, bet aš nelinkęs grįžti atgal, nors visą laiką savo širdyje esu su gimtosios šalies krepšiniu. Tai buvo pirmas kartas, kai dirbau su kitos valstybės komanda. Suprantama, visi prisiminimai malonūs - ne tik Sidnėjus, bet ir “Žalgiris”, jaunių pergalės. Bet negi gyvensi vien prisiminimais? Reikia eiti į priekį, todėl aš nemėgstu žiūrėti buvusių pergalių vaizdo įrašų. Nebent atvažiavus į svečius draugams pažiūrime sutiktuves po įspūdingiausių pergalių. Dažniau žiūriu ir analizuoju tuos įrašus, kuriuose buvo kas nors blogai.

- Ar dar nesiilgite darbo?

- Planavau, kad po olimpiados dirbsiu su kuria nors komanda, turėjau pasiūlymų, tačiau koks darbas, kai sveikata šlubuoja? Nenorėjau, kad kažkas už mane dirbtų prieš sezoną, o paskiau man tektų atsakyti už tą darbą. Tad sveikatos problemos iš tiesų sugriovė kai kuriuos mano planus. Bet kai kurie specialistai nuo 50 metų tik pradeda treniruoti, o aš jau esu įsibėgėjęs.

Džiaugiuosi tuo, ką esu padaręs. Kaip mokėjau ir galėjau, taip atidaviau save ir savo žinias krepšiniui. Todėl drąsiai žiūriu atgal ir nieko nesigailiu.

Lietuva krepšiniui per maža

- Galbūt dabar, turėdamas laiko ir sėdėdamas su meškere rankoje, pagalvojate, kuri Jūsų pergalė buvo brangiausia?

- Visos labai brangios, visos jos atrodo esančios labai arti. Ir pergalė Europos jaunių čempionate su vaikais, su kuriais pats užaugau kaip treneris, ir “Žalgiris”, kuris, man atėjus dirbti, buvo tarsi nurašyta komanda, nors daugelis to nenorėjo pripažinti. Nors nesakau, kad tai buvo vien mano indėlis - tai buvo visos komandos, administratorių, vadybininkų, kurie dirbo, indėlis. Po to - Lietuvos rinktinė. Joje pradėjau dirbti Vlado Garasto asistentu. Tuomet girdėdavau kalbant - tuoj baigs karjerą Arvydas Sabonis, tuomet pamatysime, kur bus Lietuvos rinktinė. Baigė Sabonis, Marčiulionis, Kurtinaitis, bet Lietuva vėl atsigavo, atsitiesė ir Sidnėjuje iškovojo bronzos medalius. Ta pati komanda, prisijungus keliems žaidėjams, tapo Europos čempione. Atėnuose Lietuvos rinktinė jau buvo minima tarp favoritų. Labai gerai, kad užaugo nauja stipri krepšininkų karta. Man buvo malonu su ja dirbti Vilniuje, “Lietuvos ryto” komandoje. Nieko nesigailiu galvodamas savo praeitį.

- Kaip manote, kur slypi Lietuvos krepšinio fenomenas, kad nuolat sugebame išauginti tiek talentų?

- Apie Lietuvos krepšinio mokyklą kalba visas pasaulis. Ir jau daugelį metų. Visi Lietuvoje - nuo mažiausio iki seniausio - gyvena krepšiniu. Manau, kad jau yra genų atranka, be to, turime didžiulę konkurenciją. Lietuva krepšiniui jau yra per maža. Nėra tiek pinigų, kiek galėtų būti komandų, todėl didelė dalis krepšininkų žaidžia užsienyje.

Gairės: kazlauskas

Norėdami komentuoti prisijunkite

Naujausi komentarai 

Nėra komentarų

K.Lavrinovičius buvo vienas naudingiausių „Lietuvos ryto“ žaidėjų Mažeikiuose (28)
Šiandien 16:07
Vilniaus „Lietuvos ryto“ gretose debiutavęs Kšištofas Lavrinovčius patvirtino savo žodžius apie puikią sportinę formą. Pirmąsias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes šį sezoną žaidęs puolėjas buvo rezultatyviausias ir naudingiausias žaidėjas sostinės komandoje.

Rekomenduojame




Tvarkaraštis

2014 gruodžio 21 d.
03:00 Hornets Jazz NBA
03:00 Pelicans Trail Blazers NBA
03:00 Rockets Hawks NBA
03:00 Mavericks Spurs NBA
03:00 Nuggets Pacers NBA
03:00 Clippers Bucks NBA
16:15 Pieno žvaigždės Lietkabelis LKL
17:00 Prienai Žalgiris LKL

Daugiau rungtynių

Rezultatai

2014 gruodžio 20 d.
Mažeikiai 74:87 Lietuvos rytas LKL
Petrochema 72:77 Delikatesas NKL
Sūduva-Mantinga 73:57 Šilutė NKL
Vilnius 95:102 Jazz-Diremta NKL
Nafta-Uni-Akvaservis 55:79 Palanga NKL
Zanavykas 98:84 Rasai NKL
Žalgiris-2 61:96 Trakai NKL
Perlas-MRU 82:86 Ežerūnas-Karys NKL
Lakers 103:104 Thunder NBA
Heat 103:105 Wizards NBA
Cavaliers 95:91 Nets NBA
Magic 94:101 Jazz NBA
Grizzlies 97:103 Bulls NBA
76ers 91:109 Hornets NBA
Spurs 119:129 Trail Blazers NBA

Daugiau rezultatų



Dienos citata

Kobe Bryantas:

„Lakers“ lyderis nevynioja žodžių į vatą.

Daugiau citatų

Mano krepsinis.net




Naujienlaiškis

Gauk svarbiausias krepšinio naujienas el. paštu!

Užsakyti



Apklausa

Metų Lietuvos krepšininkė:

Balsuoti Archyvas