Antanui Sireikai Šiauliai — Dievo lemta žemė (38)

Treneris Antanas Sireika, šiandien švenčiantis 50-ąjį gimtadienį, interviu su „Šiaulių kraštu“ pradėjo netradiciškai. Treneris sakė iš vakaro apgalvojęs monologą: apie žmones, kurių dėka tapo tuo, kas yra šiandien, bei meilę Šiauliams.

Trenerio monologas

— Vaikystės pasirinkimas ir noras lėmė, kad mano gyvenimas būtų susijęs su sportu. Kai 1978 metais atvažiavau į Šiaulius, atėjau į sporto mokyklą, kuriai vadovavo direktorius Eugenijus Jurgaitis. Nors nebuvo laisvo etato dirbti treneriu, aš jam išaiškinau, kad labai noriu, prašiau pasistengti. Ir jis pasistengė, surado vietą. Buvusio mokyklos direkoriaus Juozo Šimkevičiaus dėka kilau kaip treneris.

Noriu padėkoti tiems, kurie kūrė Šiauliuose krepšinį: Iljai Arnautovui, sporto klubo „Tauras“ vadui, Alfonsui Armalui ir Algimantui Mikšiui iš tuometinio Šiaulių “Kelininko“. Su Adomu Klimavičiumi, vienas kitam padėdami, kūrėme krepšinį, daug ko iš jo pasimokiau. Norėčiau padėkoti bendražygiams, su kuriais žaidžiau: Alfonsui Žukliui, Romui Šliogeriui, Arūnui Gumuliauskui.

Šiauliuose sutikau žmonių, kurie mane išmokė į gyvenimą žiūrėti filosofiškai. Džiaugiuosi, kad teko sutikti tokį žmogų, kaip Vytas Jonutis, kuris, važiuojant į Europos čempionatą Stokholme, man pasakė: „Žinok, kad likimas siunčia išbandymus stipriems žmonėms. Jei esi stiprus, tuos išbandymus ir atlaikysi“.

Labiausiai džiaugiuosi, kad man buvo lemta gimti Šiauliuose. Čia bėga visas mano gyvenimas. Džiaugiuosi, kad sutikau žmoną Aureliją, kad turiu puikią šeimą. Jie man — didžiulis ramstis ir pagalbininkas.

Mano gyvenimo filosofija — žmogus turi dirbti tą darbą, kurį mėgsta. Aš dabar gyvenu maloniausioje vietoje, dirbu maloniausią širdžiai darbą. Einu per Šiaulius ir kas antras žmogus sveikinasi. Šiauliai — Dievo lemta pati maloniausia vieta žemėje.

Neišsižadu pažado, kad grįšiu į Šiaulius. Nereikia tiesiogiai suprasti, kad grįšiu iškart, kai tik atidarys areną. Galbūt kažkur išvyksiu. Galiu pasakyti tik tiek: būsiu Šiauliuose ir Šiauliuose baigsiu savo gyvenimą.

Svajonė — du metrai

— Koks labiausiai įstrigęs vaikystės prisiminimas?

— Kaip Dubysoje žuvį su rankomis gaudžiau. Buvau penkerių-šešerių. Negilioje tėkmėje užkibo raudė, nutrūkusi įsimaišė į žoles. Puoliau traukti!

Vyresnis esu pagavęs eketėje lydeką. Ateinu išsigandęs. Man, vaikui, lydeka — kaip pasakoj, „lydekai paliepus“.

— Ar mokykloje buvote išdaigininkas?

— Buvau geras mokinys: baigiau be trejetų. Matematika buvo vienas iš mėgstamiausių dalykų, kontrolinio užduotis per 10 minučių išspręsdavau. Tada truputį išdykaudavau. Yra iš klasės išvarę. Sakiau, man nuobodu sėdėti. Čia gal pasigyriau? (šypsosi — red. past.).

Vaikystėje užrašė į chorą: apsimečiau, kad balsas užkimęs. Nesupratau, kad muzikos specialistai supranta, kad balsą perdirbau. Pasakė: „Esi simuliantas“. Aš sakiau: “Mokytoja, aš taip noriu sportuoti. Man nuobodu dainuoti tame chore“. Leido išeiti.

Sportuodavau nuo gimnastikos iki orientacinio sporto. Norėjau būti vartininku. Gal čia egoizmo požymis? Nes vartininkas — visada dėmesio centre.

Sūnus į mane atsigimė: mažiukas būdamas, negalėdavo man pralaimėti. Jei pralaiminėdavo, jam kas nors suskausdavo. Dabar lanko plaukimą: treneris sakė, kad kitos vietos, kaip pirma, nepripažįsta.

— Kuo įsimintini studijų metai?

— Didžiuoju krepšiniu. Vaikystėje visas sienas buvau apsiklijavęs Modesto Paulausko nuotraukomis. Kai mokiausi Kaune, rašiau kursinį darbą „Žaidybinės veiklos charakteristika“. Reikėjo stebėti žaidėjus ir suskaičiuoti, kiek metė, kiek perdavimų perdavė. Eidavome žiūrėti “Žalgirio“. Atsimenu, kai pirmą kartą pamačiau “gyvą“ Paulauską. Akių neatitraukiau, kai jis praėjo.

Labai norėjau būti panašus į amžiną atilsį Aleksandrą Belovą iš Leningrado „Spartako“. Atvažiavo: pečiai platūs, dvimetrinis, plastiškas kaip katinas! Pamačiau jį: “Dieve mano, kodėl man nedavei dviejų metrų!“ Todėl ir dabar ant mano mašinos — 200. Įsivaizdavau: jei esi dviejų metrų, gali padaryti bet ką.

Gimtadienio dovana — dukra

— Su žmona Aurelija susituokėte prieš 18 metų. Kaip susipažinote?

— Vestuvėse. Ji buvo svočia. Patiko iš pirmo karto — kai pamačiau laiptais lipančią su vestuvininkų svita. Pamaniau, tokia graži moteris, bet va, su vyru. Kitą dieną sužinojau, kad piršlys — tik jaunosios brolis ir visai ne Aurelijos vyras. Pradėjo širdį kutenti.

— Ar drąsiai priėjote?

— Žinoma, ne toks jau jaunas buvau. Gal gatvėje būtų buvę nedrąsu prieiti. Bet vestuvėse pakvieti šokti — ir pradžia yra. Po pusantrų metų susituokėme.

— Ar gaminate namie maistą?

— Kiekvienas žmogus turi darytį tą darbą, kurį geriausiai išmano. Aš galiu gaminti sumuštinius, salotas — švenčių dienomis ar siurprizui (juokiasi–red. past.). Paruošdavau ką nors, kai šeima į Kauną atvažiuodavo. Kepsniai — ne mano stilius. Esu neišrankus valgiui. Jeigu yra kažkas šaldytuve, vadinasi, žmogus iš bado nemirs.

— Ar siurprizais dažnai nustebinate žmoną?

— Moteriai didžiausia dovana — dėmesys ir gėlė. Vien į akis pažiūrėti neužtenka. Grįždavau iš varžybų vėlai vakare ar naktį, kioskai nedirba. Žinodavau, kur Šiauliuose augina gėles, galėdavau ir trečią valandą nakties nuvažiavęs pasakyti: „Man reikia geltonų gėlių“.

— Ar nupirktumėte žmonai drabužį?

— Ne, tai — sunkiausias dalykas. Nuvežu į parduotuvę šeimyną, o pats kur nors atsilieku. Ypač nepatinka, kai klausia mano nuomonės matuojantis. Ne drabužis žmogų puošia, o žmogus — drabužį. Jei graži moteris ir malonūs vaikai, ką beapsivilktų, bus gražu.

— Ar tiesa, kad esate gimęs vieną dieną su dukra?

— Pagal dokumentus datos šiek tiek nesutampa. Dukros — 10-ta, mano — 11-ta diena. Bet mano mama sakė, jog iš tikrųjų gimiau 10 dieną 23 valandą. Tik rytojaus datą užrašė. Gimtadienį su dukra švenčiame kartu.

Viskas buvo numatyta labai juvelyriškai: žmonai sakiau, kad gims sūnus mano gimtadienio proga. Dovana buvo dukra.

Patarėja — žmona

— Kuris pasiekimas Jums — pirmoji didžioji pergalė?

— Kai „Šiaulius“ priėmė į LKL. Tuomet ši lyga atrodė kaip Eurolyga. Tais metais iškovojome ketvirtąją vietą. Atrodė nerealu. Kitas — kai laimėjome LKL bronzą. Atrodė, kad visas miestas šventė. Ir dabar einu žiūrėti, kaip žaidžia “Šiauliai“. Ir iš Kauno dėl to grįždavau. Manęs klausdavo, kaip atsidūriau Šiauliuose. Sakydavau — padariau išeiginę, kad Šiaulius pažiūrėčiau.

— Kas padėjo priimti sudėtingus sprendimus: vadovauti rinktinei ir Kauno „Žalgiriui“?

— Žmona. Paradoksas — Aurelija net fizinio pamokų mokykloje nelankydavo, o tapo didžiausia krepšinio specialiste ir mano patarėja. Aš — ne karjeristas. Bet žmona pasakė: „Eini į savo specialybės aukštesnę pakopą. Jei nepabandysi, visą gyvenimą graušiesi“.

Panašiai su „Žalgiriu“. Sutikti nebebuvo taip baisu, bet buvo gaila Šiaulių. Per atsisveikinimą verkė ir mano treniruojami vaikai, ir aš. O į pinigus turiu tokį požiūrį: visų neuždirbsi.

— Ar dažnai atsimenate laimėtą Europos čempionatą?

— Prieš jubiliejų teko peržiūrėt archyvą: su Aurelija apsiverkėme. Visi sveikina, lipame ant pakylos, groja himnas. Pašiurpęs stovėjau, žiūrėjau į taurę ir nesuvokiau, kas vyksta. Nejaučiau, kas po kojomis.

— Kokie ateities planai?

— Rinktinėje bus, kaip lemta. Ruošimės nuo birželio 8 dienos. Kai susirinks žaidėjai, galėsime galvoti, ką pasieksime.

Kaip treneris, turiu pasiūlymų. Neramus laikotarpis. Juk iš Šiaulių buvo sunku išvažiuoti, o jei — į užsienį... Net sunku įsivaizduoti. Bet realu, kad išvažiuosiu. Kol kas nieko konkreatus — tik kalbos.

Jubiliejaus proga — knyga

— Ar jubiliejus atnešė staigmenų?

— Knygą apie mane. Niekada negalvojau, kad esu koks išskirtinis žmogus, apie kurį galima knygą išleisti. Malonus siurprizas.

— Pūsdamas žvakutes ant torto, apie kokią svajonę galvosite?

— Dar nesugalvojau. Reikia galvoti tuo momentu, kai pūti, ir niekam nepasakyti.

— Planuojate iškilmingai paminėti jubiliejų?

— Žmona sugalvojo. Sako, čia — gražiausias jubiliejus. Gyvenime pasieki tokią ribą, kad gali atsisukęs pažiūrėti atgal. Užlipau ant tokio kalno, kokio Lietuvoje dar nėra — aukštesnio už Šatriją.

— Ar geras jausmas atsisukus?

— Geras. Džiaugiuosi, kad taip susiklostė gyvenimas. Turiu, ką turiu.

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.