„Ar žinote, kad?“: Dešimt K.Bryanto gyvenimo momentų, apie kuriuos jums dar neteko girdėti (13)

Kaip ir kiekvieną trečiadienį, su Jumis sveikinasi portalo Krepsinis.net rubrika „Ar žinote, kad?“. Šiandien ji – kitokia nei įprastai. Praėjusią savaitę JAV sporto naujienų portalas „Bleacher report“ išplatino šūsnį iki šiol negirdėtų istorijų apie vieną geriausių visų laikų Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) krepšininkų Kobe Bryantą.

Kadangi Kobe ateinantį sezoną dar kartą mėgins galingai sugrįžti į pajėgiausią planetos krepšinio lygą, jo gyvenimo ir karjeros istoriją paliksime kitam kartui. Šiandien susipažinkime su 10 trumpų pasakojimų, kurie mums legendinį Los Andželo „Lakers“ krepšininką leis pažinti iš arčiau.

***

Vienas įsimintiniausių trisdešimt metų „Lakers“ fizinio parengimo treneriu dirbančio Gary Vitti karjeros prisiminimų – 2013 metų balandžio mėnesį patirta K.Bryanto Achilo sausgyslės trauma.

Patyręs traumą, Kobe iš pradžių mėgino neparodyti didžiulio skausmo ir pasitaisęs atsiraitojusią kojinę stojo mesti dviejų baudos metimų. Susitelkęs komandos lyderis įmetė juos abu ir be jokios pagalbos patraukė apytuštės rūbinės link.

Rūbinėje įsiutęs Kobe ėmė švaistyti į šalis po ranka pasitaikiusius daiktus, tačiau tai, anot G.Vitti, nebuvo labiausiai šokiruojantis momentas.

„Pirmą kartą Kobes akyse išvydau krislelį abejonių, – prisiminė G.Vitti. – Tačiau tas momentas truko neilgai.“

Rūbiinėje pasirodė jo žmona Vanessa, kartu atsivedusi jųdviejų dukras. Natalia ir Gianna – išsigandusios. Kobe negalėjo to pakęsti.

Jis nurijo paskutinius sielvarto likučius ir nusišypsojo. Sugriebęs abi dukras jis pasisodino jas ant kelių ir sau įprastu balsu be baimės ar nevilties ženklų dukterų paklausė: „Ką man reikėtų padaryti, kad galėčiau grįžti į aikštelę?“

Niekas nematė tiek jo skausmo, kiek regėjo G.Vitti, tačiau šis momentas buvo kitoks.

„Tai buvo švelnioji Kobes pusė, kurios jis niekada neparodo“, – vėliau pripažino treneris, kurio teigimu, dukterų palaikymas sudėtingiausią karjeros vakarą jam tapo stipriausiu akstinu stotis ant kojų.

***

2010 metų tarpsezonio metu visi kalbėjo apie LeBrono Jameso išvykimą iš Klivlendo „Cavaliers“ ir sprendimą prisijungti prie Majamio „Heat“.

K.Bryantui tą vasarą buvo svarbiausia, jog Philas Jacksonas sutiko grįžti į „Lakers“ stratego postą ir siekti trečiojo iš eilės NBA čempionų žiedo. Kobe nusiuntė LeBronui tekstinę žinutę.

„Nagi, eik ir pasiimk dar vieną naudingiausio žaidėjo prizą, jei nori. Ir susirask miestą, kuriame nori gyventi. Tačiau NBA kitą sezoną laimėsime mes. Dėl to gali nesijaudinti“, – L.Jamesui pareiškė K.Bryantas.

Jam savo pažado išpildyti nepavyko. 2011 metais čempionų žiedus matavosi finale L.Jameso vedamą „Heat“ nugalėję Dalaso „Mavericks“.

***

2012 m. „Visų žvaigždžių“ rungtynėse K.Bryantui, po susidūrimo su Dwyane‘u Wade‘u, lūžo nosis. Krepšininkas taip pat patyrė smegenų sukrėtimą.

Tačiau Kobe baigė rungtynes ir sumušė Michaelo Jordano visų laikų pelnytų taškų „Visų žvaigždžių“ rungtynėse rekordą. Prastai besijaučiantis Kobe nusprendė atsisakyti pokalbio su žurnalistais.

Vietoj to, prieš palikdamas Orlando „Amway Center“ areną, jis nusprendė sutvarkyti vieną reikaliuką: susitikti akis į akį D.Wade‘ą. Apie šį momentą savo knygoje „Relentless“ rašo K.Bryanto ir D.Wade‘o asmeninis treneris Timas Groveris.

„Prieš išvykdamas į ligoninę Kobe nusprendė pasimatyti su Dwyane‘u akis į akį. Tai nebuvo kerštas ar sąskaitų suvedinėjimas. Tiesiog tokios buvo džiunglių taisyklės: du gyvūnai instinktyviai žiūri vienas kitam į akis, o Liūtas Karalius parodo, kas čia šeimininkas. Tam, kad kitiems džiunglių gyventojams net nekiltų abejonių. Vienas tiesus ir tylus žvilgsnis, sakantis: „Aš vis dar čia šeimininkauju, močkrušy.“

Bryantas ir Wade'as

***

Viešnagė Mineapolyje. Įdienojus Kobei pasidarė nuobodu.

Apsirengęs neišsiskiriančiais drabužiais jis nusprendė pasivaikščioti vėsumos blaškomame mieste.

Kobe jau buvo pakeliui į viešbutį, kuriame apsistojusi „Lakers“ komanda, kai staiga ji pamatė moteris. Virš 100 kilogramų sverianti aistringa K.Bryanto gerbėja pasileido tekina link savo dievaičio.

„Kobe! Kobe Bryantai!“, – sušuko ji bėgdama krepšininko link.

Ir staiga krito ant šaltų miesto plytelių.

Apsipylusi krauju ji pakilo. K.Bryantas paklausė: „Kaip jūs?“

Ji susigėdo, tačiau be jokio skausmo akyse, sušuko:

„Kobe! Tu esi mano mėgstamiausias krepšininkas! Ar galėčiau su tavimi nusifotografuoti?“

***

2009 m. atkrintamųjų varžybų Vakarų konferencijos pusfinalis. Hjustonas. „Lakers“ ką tik sužaidė rungtynes su „Rockets“.

Johnas Irelandas, „Rockets“ komandos balsas, tuo metu dirbęs televizijos reporteriu, po rungtynių filmavo reportažą prie „Toyota Center“ arenos. Sugrįžęs į viešbutį, kuriame buvo apsistojusi „Lakers“ komanda, jis bare pamatė linksmai laiką leidusius Los Andželo komandos krepšininkus.

K.Bryantas: „Ei, Johnai! Gal alaus?“

J.Irelandas: „Ačiū, tačiau tau tikrai nebūtina man statyti.“

Kobe pamerkė akį ir pirštu dūrė į stalą, ant kurio stovėjo 17 alaus butelių. Atidaryti, tačiau neliesti.

Tiek alaus Kobei bare apsilankę žmonės pastatė per dvi valandas.

***

2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse K.Bryantas buvo vyriausias aukso medaliais pasidabinusios JAV krepšinio rinktinės žaidėjas.

Jaunesnieji komandos draugai pradėjo jį vadinti Bryantu „O.G.“, kas išvertus reiškia „Tikras gangteris“.

Paklaustas, ar jis galėtų kažko pasimokyti iš jaunesnių komandos draugų, K.Bryantas trumpai nukirto: „Ne“. Paprašytas patikslinti, ar tai reiškia, kad jis žino viską, K.Bryantas atsakė: „Nežinau, ar viską žinau. Tačiau tikrai žinau daugiau už juos.“

Bryantas

***

Nepaisant to, jog po mokyklos baigimo K.Bryantas nebematė daugiau jokio reikalo į rankas paimti knygos, viename bendruomenės renginyje 2003 metais jis nustebino grupę penktokų, apdovanotų už tai, jog perskaitė „Haris Poteris ir paslapčių kambarys“ knygą. Jis skyrė jiems bendrą Hario Poterio filmo peržiūrą.

Niekas iš penktokų nedrįso paklausti Kobes, ar jis pats perskaitė šią knygą.

Jam labai patinka superherojų istorijos, todėl Kobe yra didelis Hario Poterio filmų gerbėjas. Jo asmeninis terapeutas Judy Seto nusprendė sudominti krepšininką Hario Poterio knyga.

Jis pasakė, jog tai, kas rodoma filme, yra jau gerokai pasenę lyginant su tuo, kas rašoma knygose, nes iki filmo pasirodymo kino teatruose buvo išleistos dar dvi serijos knygos.

Taigi K.Bryantas staiga iš visiškai neskaitančiojo virto 700 puslapių knygą rijančiu vaiku, staiga atsidūrusiu saldainių parduotuvėje.

Atradęs skaitymo malonumą K.Bryantas staiga iš vyruko, kuris didžiavosi, jog į šiukšliadėžę išmesdavo visas Philo Jacksono dovanotas knygas jo rengiamuose komandos dovanų apsikeitimo vakarėliuose, pavirto į krepšininką, kuris vieną dieną suprato, jog kartu su treneriu Jacksonu vienu metu skaito tą pačią knygą – Thomaso Friedmano bestselerį „Žemė yra plokščia“.

Sužinojęs apie naująjį Kobes pomėgį Ph.Jacksonas negalėjo praleisti šanso sudominti savo žvaigždę eile nuostabių knygų apie lyderystę, įskaitant Sun Tzu „Karo menas“.

Galiausiai, 2007 m. atkrintamosiose K.Bryanto žurnalistai paklausė, kodėl jis nebesispjaudo užgauliojimais ant savo ilgamečio priešo Raja Bello.

„Šią vasarą skaičiau Philo Jacksono rekomenduotą knygą, kurioje buvo rašoma apie tai, jog kariai turi gerbti kitus karius. Jeigu tu gerbi savo varžovą, tu privalai savo pranašumą įrodyti prieš jį rungtyniaudamas. Dabar visai kitaip žiūriu į kai kuriuos dalykus“, – pripažino Kobe.

***

2013 m. Padėkos diena. „Lakers“ – toli nuo namų. Po komandos rungtynių Vašingtone ir Brukline paaiškėja, kad ekipai tuo metu vadovavęs Mike‘as D‘Antoni nesuplanavo net bendros komandos vakarienės Detroite.

Iki K.Bryanto oficialaus sezono debiuto – 10 dienų. Sužinojęs, kad šioms atostogoms treneris komandai nesuplanavo nieko bendro, Kobe pasiuto.

Netrukus kiekvienas su „Lakers“ kartu keliavęs žmogus: nuo trenerio D‘Antoni iki televizijos komandos vyrukų, gavo žinutę, kviečiančią kartu susirinkti viešbučio salėje. Ten laukė Kobe ir jo pinigais apmokėtos gausios vaišės bei kiti šventės atributai.

Prie teniso stalo K.Bryantas žaidė su Shawne Williamsu, kol prie jo priėjo „Lakers“ reporteris Mike‘as Trudellis. Jis pareiškė, kad ketina Kobe sutriuškinti.

Daugiau nieko sakyti ir nereikėjo. Kobe stojo akis į akį su M.Trudelliu, kuris augdamas savo tėvų namuose galėjo džiaugtis teniso stalu. Reporteris atitrūko 5:1, Kobes veide šypsena dingo.

Po kiekvieno pralaimėto taško K.Bryantas grubiai sušvokšdavo: „Šūdas“. Kažkas staiga pareiškė, jog nori būti kitas, tačiau Kobe net neketino užleisti stalo:

„Ne. Dar kartelį, Trudelli. Eik velniop!“

Antrą kartą Bryantui sekėsi geriau. Jis jau spėjo pagerinti savo žaidimą.

Tačiau to nepakako.

Nepaisant eilės bandymų išmušti Trudellį iš vėžiu malant liežuviu bei žaidimo pabaigoje į stalą demonstratyviai mestos raketės, Kobe nenori pripažinti pralaimėjimo net ir 175 cm ūgio vyrukui, kurio darbas – jį girti.

Prabėgus savaitei, Trudellį pasiekė žinia.

K.Bryantas į savo namus užsisakė olimpinį teniso stalą.

***

2006 m. NBA finalo metu, kai Shaqas ir D.Wade‘as artėjo prie čempionų žiedų, Kobe turėjo laiko atsipūsti nuo krepšinio.

Jį pasiekė žinia, kad vienas berniukas labai trokšta pasimatyti, tačiau yra per daug sunkios būklės, kad iš Las Vegaso atskristų į Los Andželą. Kobe nusprendė pats jį aplankyti.

Juanui Carlosui – septyniolika. Tokio pat amžiaus Kobe „Lower Merion“ vidurinėje mokykloje pareiškė, kad ketina iškeisti žaidimą universitete į dalyvavimą NBA naujokų biržoje.

Juanas iš savo lovos nebuvo pakilęs jau ilgą laiką, dar daugiau laiko praėjo nuo tos dienos, kai paskutinį kartą jis buvo lauke. Tačiau ligoninėje pasirodęs Kobe itin praskaidrino niūrią Juano dieną. Bryantas įteikė vaikinui savo akinius nuo saulės.

Juanas nušvito. Įkvėptas energijos jis Kobes akyse pakilo iš savo lovos ir visą ligoninės personalą nustebino galįs vaikščioti.

Po dviejų savaičių Juanas mirė.

***

2006 m. sausio 22-oji.

Aštuoniasdešimt vienas taškas.

Po neįtikėtino pasirodymo sulaukęs klausimo, ar jis galėtų įmesti 100 taškų per vienerias rungtynes, Kobe nusijuokė, tačiau tyliai ir atvirai atsakė:

„Manau, kad man tai – įmanoma“.