Krepsinis.net BLOG'ai: Vytautas Jasutis Copyright 2004 UAB Sporto tiltas. Visos teisės saugomos. Kopijuoti draud_iama. http://www.krepsinis.net lt Basketball BLOG's 18 Jun 2013 9:17:44 +0200 http://www.krepsinis.net/img/knetlogo.gifhttp://www.krepsinis.net Krepsinis.net BLOG'ai Vytautas Jasutis http://www.krepsinis.net/blog_pro.php?problog_id=91&blog_id=188299
Medinės kojos, tuščios galvos, nuleistos be jokios ugnelės akys ir besaikis bėgimas krepšio link, ieškant ten stovinčios gynybos sienos. Tai tik keli epitetai, kuriais galima apibūdinti tai, kaip atrodė vakar aikštelėje kelios NBA žvaigždės bei Lietuvos krepšinio rinktinės krepšininkai, kartu sudarantys legendinės Lietuvos krepšinio komandos „Žalgiris“ branduolį.

Nevyniosiu į vatą: kai Vytenis Lipkevičius per Eurolygos mačą atlieka puse komandos rezultatyvių perdavimų, o du pagrindiniai Kauno klubo įžaidėjai suklysta 7 kartus, R.Javtoko ūgis ir jėga gynyboje staiga sumažėja perpus, nes jį apibėgti ir apšokti gali kas panorėjęs, jau nekalbant apie skurdų arsenalą puolime, kurį demonstruoja Sienos „Montepaschi“ sėkmingai paliktas Milovanas Rakovičius, kai laikyti aikštelėje Denver „Nuggets“ įžaidėją ir tiesiogine ir perkeltine prasme tampa labai brangu - padėti nugalėti "Zagrebą“ negali net įspūdingas, pagaliau įspūdingas Pauliaus Jankūno žaidimas.

Niekam jau ne paslaptis, kad beveik visada, tos komandos, kurios žaidėjai žaidžia Eurolygos rungtynes prieš „Žalgirį“ , dažniausiai tampa vieni iš naudingiausių tą savaitę Eurolygoje, niekam ir nebuvo paslaptis, kad norint įveikti Kauno klubą reikia jį užspausti mačo pradžioje ir neleisti net laisvai įkvėpti, bet kad „Žalgirį“ nugalėti gali ir veteranų entuziazmas , prisipažinsiu, mane tai pribloškė dar kartą.

Damiras Mulaomerovičius, kuriam jau 37 metai, Mario Kasunas ir Saša Ozboltas ir kiti vakar bėgiojo kaip už tėvynę ir padovanojo Kroatijai pirmą pergalę šių metų Eurolygoje. Bravo! Kitą vertus, ir kroatai atrodė gana blankiai, bet žinoma su kuo tu juos palyginsi? Mulaomerovičius vakar žaidė net 34 minutes, kai tuo tarpu “ jaunieji“ žalgiriečiai Mantas Kalnietis ir Tomas Delininkaitis kartu tiek laiko nepraleido aikštelėje, bet visgi surinko 8 naudingumo balus per abu, o net 32 minutes aikštelės parketą šlifavęs Sonny Weems‘as , taip ir liko su minuso ženklu.

Nekaltinsiu A.Trifunovičiaus - jis tikėjosi, kad Sonny iššaus, tikėjosi jis , kad ir dar kai kurie kauniečių ginklai suveiks, tačiau atrodo dabar belieka tik pačiam nusišauti, nes nei serbo vaistai , nei V.Romanovo pampersai nesugeria tų ašarų , kuriomis šį sezoną verkia Kauno klubo gerbėjai.

Prisipažinsiu, nesinori pilti purvo į taip jau nešvarią Kauno „Žalgirio“ pralaimėjimų šiame sezone taurę, nesirengiu ir kažko gėdinti, nes visi viską puikiai supranta. Visko būna: nesėkmingu dienų, neišmiegotu naktų bet po vakar dienos rungtynių, kai kauniečiai apmaudžiai pralaimėjo Eurolygos autsaideriams, Lietuvoje stojo tyla. Tyla ir nežinia, tiesiog toks tuštumos jausmas, kuris varo į neviltį sirgalius ir visa širdimi mylinčius tokį nuostabų žaidimą kaip krepšinis. Nugalėti „Zagrebą“ vakar negalėjau turbūt tik aš, nes turiu pateisinamą priežastį - žiūrėjau rungtynes sėdėdamas prie televizoriaus. Bet jei aš bučiau žaidęs...

Kauno klubas ieško naujo generalinio direktoriaus. Nenoriu juokauti šia tema, bet daugiau nei akivaizdu, kad klubui šiuo metu labiausiai reikia gero psichologo, kai kuriems žaidėjams atsipūsti nuo krepšinio, kitiems tiesiog kuo greičiau važiuoti ten, iš kur jie atvažiavo.

Žinau, kad visi „Žalgirio“ lietuviai tikrai atiduoda visas jėgas aikštelėje ir kaltinti juos tinginiavimu nesiruošiu, žinau, kad po tokių nesėkmių neužmiegama ir nusiraminti sunku, bet ir plika akimi matosi, kad kažkas ne taip toje komandoje. Ar atsiras kuris nors iš žalgiriečių, kuris galų gale visiems pasakys, kas iš tikrųjų yra negerai ir kas taip staiga sukišo visus įmanomus pagalius į „Žalgirio“ žaidimą? Ar ir toliau mums prieš kiekvienas rungtynes bus dėstoma ta vienintelė tiesa, kuri kol kas veda į niekur?

P.S. Tikras sirgalius visada yra pasiryžęs palaikyti savo mylima komandą ir tada, kai jai sekasi, ir tada, kai ji pralaimi, bet įspūdis toks, kad komandos jau nebėra, arba jai kuo skubiau reikia daryti širdies masažą, nes panašu į tai, kad širdis po truputėlį baigia plakti.]]>
http://www.krepsinis.net/blog_pro.php?problog_id=91&blog_id=188299 2011-11-17 17:19 GMT <![CDATA["Žalgiris" ir "Za-grabas"]]>
http://www.krepsinis.net/blog_pro.php?problog_id=91&blog_id=161038
Vilniaus klubas, žaisdamas Eurolygoje išvykose pelno vidutiniškai po 70 taškų. Namuose rungtyniaudama Kroatijos komanda į varžovų krepšį įmeta irgi vidutiniškai 70 taškų.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai, žaisdami ne Kauno sporto halėje taip pat gali pasigirti maždaug 72 vidutiniškai pelnomais taškais, o jų būsimas varžovas namie įmeta tik tašku daugiau.

Tačiau tai tėra viso labo keli faktai. Nepaminėjau daromų klaidų skaičiaus ir kitų statistinių rodiklių, kurie gali būti svarbūs analizuojant minėtų klubų galimybes ketvirtadienio mačuose.

Norėčiau visgi atkreipti dėmesį į ką kitą - į motyvaciją. Daugiausia motyvacijos panašu kad bus Kroatijos sostinėje vyksiančioje dvikovoje ir ne tik todėl, kad tai lemiamos rungtynės „Lietuvos rytui“, bet ir šansas kroatams galų gale iškovoti pirmąją pergalę šio sezono Eurolygoje ir taip trenkti durimis, uždarant jas ir vilniečiams.

Po to kai, pralaimėjimas praėjusią savaite Tel Avivo „Maccabi“ klubui užkirto „Chimki“ ekipai visas galimybes patekti į TOP 16 Eurolygos etapą ir šią savaitę rusai atleido vyriausiąjį trenerį, panašu, kad šios komandos darbai šių metų Eurolygoje - jau baigti. Juolab, kad ir taip vadinamo šeštojo žaidėjo – žiūrovų palaikymo, gausaus tikėtis vargu ar būtų galima. Ir tai šansas Kauno klubui dar kartą gerai sužaisti išvykoje, o sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, patekti į būsimą TOP 16 H grupę, kaip stipriausia antrąją vietą užėmusi ekipa.

Lemiami faktoriai:

Šarūnas Jasikevičius – tai bus tik antrosios Šaro rungtynės išvykoje. Pirmose jis surinko -6 naudingumo balus ir padarė 7 klaidas bei nepataikė nė vieno metimo iš žaidimo.

„Žalgirio“ klaidos. Kauno klubas puikiai ginasi, turi lygią sudėtį, gerus metikus, neišsenkantį norą nugalėti, tačiau beveik 170 klaidų jau padaryta iki šiol šių metų Eurolygoje . Tuo tarpu „Chimki“ padarė per 60 klaidų mažiau.

Prognozės:

„Cibona“ - „Lietuvos rytas“ 69-77
„Chimki“ - „Žalgiris“ 73-76]]>
http://www.krepsinis.net/blog_pro.php?problog_id=91&blog_id=161038 2010-12-23 12:22 GMT <![CDATA[Didysis ketvirtadienis]]>
http://www.krepsinis.net/blog_pro.php?problog_id=91&blog_id=160453
Naujasis-senasis Žalgirio strategas Rimantas Grigas, dar neseniai pats analizavęs komandos žaidimą šiame tinklalapyje, atrodo tiesiog perdegė prieš mačą su ispanais, nes kaip kitaip paaiškinti Kauno klubo startinį penketą? Dainius Šalenga, Artūras Milaknis, Tadas Klimavičius, įžaidėjo pozicijoje besimalantis vaikinas iš Amerikos bei vidurio puolėjo pozicijoje galintis kartais sužaisti juodaodis amerikietis. Tai penki vyrai, kuriems, švelniai tariant, šis sezonas bent jau iki šiol buvo nesėkmingas. Žinoma, kalbant apie kiekvieną atskirai galima būtų rasti ir nemažai teigiamų dalykų, tačiau dabar kalbu ne apie kiekvieno iš jų nuopelnus, bet apie jų sudaroma visumą.

Visada sakoma, kad gera pradžia - pusė darbo, tačiau jau senokai mane kankina nuojauta, jog daugelis Lietuvos trenerių to arba nežino, arba tiesiog praleidžia pro pirštus. Stebint vakarykščio mačo pirmąsias minutes kilo mintis, kad tai jau kažkur matyta. Dar blogiau - nuojauta kuždėjo ir kuo tai gali baigtis. Kaskart iš aukštesnio lygio komandos trenerio, kuris ruošiasi mačui prieš Kauno klubą, girdime nurodymus savo komandos žaidėjams tiesiog užspausti nuo pat pirmų minučių Žalgirio krepšininkus, kad šie negalėtų net oro įkvėpti ir beveik visada šie nurodymai būdavo įgyvendinami ir pasiteisindavo. Vakar Caja Laboral krepšininkai, matydami su kuo rungtyniauja, tiesiog tyčiojosi iš žalgiriečių , taškus pelnydami penkiose atakose iš eilės – tuo pačiu deriniu ir beje beveik nespausdami žalgiriečių. Rezultatas tapo 0-9. Grigas ima minutės pertraukėlę, lyg ir logiška. Po jos į aikšte grįžta tas pats Žalgirio penketas. Minutės pertraukėlė lyg ir padeda komandai atsigauti, tačiau geros pradžios traukinys jau nuvažiavo. Kartu su minėtu traukiniu pajudėjo iš vietos Šalengos, Milaknio ir Klimavičiaus pasitikėjimas savo jėgomis. Ne vienerius metus stebiu šių žaidėjų žaidimą ir galiu teigti, jog po tokių epizodų jie neatsigauna. Kitaip tariant, pradeda slėptis už kitų nugaros, juolab, kad ir spėlioti nereikia, ne kartą ir ne du jų pasisakymuose po rungtynių galima buvo tai ir išgirsti. Na o Collinsas ir Watsonas – be motyvacijos kažką veikti. Nebent pastarajam kuris nors iš varžovų užvožtų alkūne, tada gal kas ir pasikeistų.

Taigi ar šiame penkete Jus įžvelgiate nors vieną žaidėją, kuris tokiu sunkiu komandai momentu timptelėtų ją į priekį? Aš nesugebėjau to padaryti, o pradėti taip blogai mačą prieš Ispanijos čempionus – katastrofa

Atskirai, kiekvienas iš to startinio Žalgirio penketo yra gana neblogas žaidėjas arba galėtų tokiu būti ar tapti, tačiau kaip startinis penketas tai - utopija. Kaip sužinojome vėliau, tų prarastų taškų toje nelemtoje pradžioje mums ir pritrūko.

Dar vienas pastebėjimas, kuris krito į akį, buvo tai, kad arba tai sutapimas, ar paprasčiausias neišmanymas, bet Rimantas Grigas du kartus paprašė minutės pertraukėlės tada, kai Žalgiris jau buvo beveik pagavęs varžovą ir kai atrodė, kad beliko tik sužaisti dar kelias taip vadinamas „užtvirtinimo“ atakas ir ispanai ne tik būtų buvę pavyti, bet ir aplenkti. Žalgiris, perėmęs iniciatyvą galutinai, tačiau nuaidėdavo sirena halėje: „Žalgiris paprašė minutės pertraukėlės...“. Keista?

Pastebėjimai: Aco Petrovičius labai gerai pajausdavo kada būtent reikia stabdyti žaidimą;

Žaidžiantysis kauniečių treneris Marcusas Brownas su Rimantu Grigu beveik nebendravo, visus savo pastebėjimus jis išsakydavo vyriausiojo trenerio asistentui Kostičiui. Ar tai ne senų nesutarimų aidai?

Pabaigai noriu pasakyti, kad visos šios mintys ir pastebėjimai nėra skirti apjuodinti Kauno klubą ar kurį nors iš žaidėjų. Rimantui Grigui linkiu sėkmės jo darbe, tačiau leisiu sau suabejoti, ar tai, kas įvyko prieš vakar dienos mačą ir jo metu, leis pasiekti norimų tikslų. Kalbu apie Aco Petrovičiaus skubų atleidimą ir geresnio arba, kaip sakė Romanovas, gražesnio žaidimo paieškas. Nors serbas ir nebuvo idealus strategas, jautėsi jo autoritetas ir žaidimo politika, kuri iki šiol buvo beveik pergalinga. Juk ne minėtas serbas aikštelėje mače su Maccabi padarė 28 klaidas. Ar ne? Juk visi žinojome arba numanėme, kad po sunkios vasaros dauguma rinktinėje žaidusių žmonių, taip sakant, „nusės“ sezono eigoje , o juk būtent tie rinktinės žaidėjai ir vežė Kauno klubą į priekį iki šiol. Tad nenuostabu, jog Žalgirio žaidimas šiek tiek pablogėjo, tačiau nevarykime Dievo į medį ir nekurkime tokių nelogiškų starto penketų ir nedarykime neaiškių sprendimų iki šiol buvusio trenerio atžvilgiu.

Netikiu, kad atsirastų bent vienas komandos narys, kuris pasakytų į Aco pusę bent vieną blogą žodį. Matėsi , kad žaidėjai nors ir ne visada suprato serbo filosofiją, bet kantriai ją vykdė ir kartu su treneriais atiduodavo širdį už komandos pergales.

P.S. Visi kalba, kad šiemetinis Žalgiris turi labai lygia sudėtį. Sunku su tuo nesutikti, tačiau iki šiol neradau atsakymo, kokio lygio ta sudėtis, ar pakankama Eurolygai? Tai parodys žalgiriečių žaidimas, kuris šiol jis mane tenkino. Bet aš juk ne klubo savininkas ir komandos netreniruoju, nes tik skridęs lėktuvu keleivio vietoje nesakau, kad galiu pilotuoti lėktuvą.]]>
http://www.krepsinis.net/blog_pro.php?problog_id=91&blog_id=160453 2010-12-16 14:50 GMT <![CDATA[Kiek daug aukšto lygio rungtynėse lemia smulkmenos]]>