„Žalgirio“ problema, kurią linksniuosime šiame sezone (29)

Kauno „Žalgiris“ jau netrukus pradės 2016–2017 metų Eurolygos sezoną, kuris gali būti pakankamai neįprastas. Pasikeitęs turnyro formatas padarė įtaką varžovų sudėtims, gali padaryti įtaką ir „Žalgirio“ rezultatams šiame turnyre.

Įprastai kauniečiai peržengia pirmąjį turnyro etapą ir patenka tarp tų 16 stipriausių klubų. Dabar jie sezoną jau pradės tarp šešiolikos išrinktųjų, tačiau naujasis formatas neleidžia tikėtis tokių rezultatų, kokius įprastai „Žalgiris“ pasiekdavo pirmoje Eurolygos sezono fazėje – grupės etape.

Aštuoniomis komandomis sumažėjus Eurolygos dalyvių skaičiui, natūraliai konsolidavosi ir aukščiausio meistriškumo krepšininkų rinka. Dabar geriausi Europos ir iš JAV į Senąjį žemyną atvykę žaidėjai susitelkė ne į 24 (kaip anksčiau), o į 16 ekipų. Natūraliai pakilo ir bendras turnyro lygis.

Kol dauguma kur kas turtingesnių „Žalgirio“ varžovų Eurolygoje pirko tuos aukščiausio meistriškumo atletus, finansinių galimybių ribojamas „Žalgiris“ pasuko kiek kitokiu keliu. Surinkti žaidėjai, didžiausią dėmesį skiriant ne jų individualiam meistriškumui, o tam, ką jie geriausiai daro aikštelėje – jų savybėms.

Rezultate „Žalgiris“ subūrė sudėtį, kuri yra sukurta Šarūno Jasikevičius propaguojamai žaidimo filosofijai, poziciniame puolime paremtai deriniu „du prieš du“. Tuo labai gerai galima buvo įsitikinti kad ir pirmojoje „Žalgirio“ šio sezono akistatoje su Vilniaus „Lietuvos rytu“.

Lima

Sostinės komanda naujajam „Žalgiriui“ yra paranki dėl vienos aiškios priežasties. „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjai yra labai gremėzdiški ir turi problemų, gindamiesi prieš „du prieš du“.

Taigi „Žalgiris“, o jei tiksliau Kevinas Pangosas, skaudžiausius smūgius vilniečiams sudavė būtent šio žaidimo elemento metu.

Kanadietis su Augusto Lima „du prieš du“ metu atakavo Rashauną Broadusą su Adamu Lapeta. Pastarasis yra lėtas ir nerangus, tad jis tiesiog negali deramai uždengti užtvara pasinaudojusio K.Pangoso metimo iš tolimesnių distancijų – jo pagrindinės žaidimo stiprybės.

Jeigu A.Lapeta vis dėlto žengia žingsnį aukščiau ir pamėgina sutrukdyti K.Pangosui atakuoti iš toliau, automatiškai kur kas daugiau erdvės kirsti į baudos aikštelę įgyja A.Lima, o būtent kirtimas link krepšio „du prieš du“ situacijose ir atakos užbaigimas metimu iš po krepšio yra šio brazilo žaidimo stiprybė.

Taip „Žalgiris“ nuolat kūrė neįveikiamą rebusą „Lietuvos ryto“ gynybai, kuri tiesiog nelabai pritaikyta sustabdyti K.Pangoso ir A.Limos (ar to paties Antano Kavaliausko) tandemą.

Būtent tokiu žaidimo modeliu „Žalgiris“ sieks triukšmauti Eurolygoje, kur susidurs su varžovais, dažniausiai turinčiais kur kas aukštesnio individualaus meistriškumo žaidėjus. Bus ieškoma pranašumų „du prieš du“ situacijose.

Pagrindinė problema išryškės tada, kai „Žalgiris“ susidurs su oponentais, turinčiais mobilius aukštaūgius arba kibiai besiginančius įžaidėjus, kurie sugeba vikriai išvengti užtvarų. Tada kauniečiams gali kilti problemų dvejose situacijose.

Pirmojoje, kai gerai besiginantys varžovų įžaidėjai neleis K.Pangosui lengvai pasinaudoti A.Limos užtvara ir įgyti erdvės metimui iš tolimesnės distancijos.

Antrojoje, kai mobilūs aukštaūgiai (tarkime toks „centras“ kaip Kyle‘as Hinesas) suteiks „Žalgirio“ oponentams privilegiją „du prieš du“ stabdyti susikeitimu ginamaisiais. Tada prieš K.Pangosą atsidurs K.Hinesas, o prieš A.Lima – tarkime Milošas Teodosičius.

Tokiose situacijose paaiškės, kad „Žalgirio“ perimetro žaidėjai stipriai stokoja įgūdžių žaisti vienas prieš vieną ir taip bausti oponentus už riziką keistis ginamaisiais. Lygiai taip pat, A.Lima nėra stiprus situacijose nugara į krepšį, tad jam bus sunku pasinaudoti ūgio pranašumu šalia krepšio.

Žalgiris

Žaidimas vienas prieš vieną yra artimas esminei „Žalgirio“ šio sezono silpnybei – aiškaus lyderio, kuris galėtų vienas susikurti situaciją metimui arba sukurti situaciją komandos draugams, nebūvimas.

K.Pangosas ir Leo Westermannas – „Žalgirio“ vasaros pirkiniai perimetro linijoje – yra priklausomi nuo komandos draugų. Labiausiai, nuo aukštaūgių. Pastarieji, ypatingai A.Lima, nuo gynėjų.

Jeigu kažkuri grandis ima strigti, puolimas natūraliai sustoja. Tokiais momentais reikia žaidėjo, kuris pralaužtų ledus individualiais gebėjimais, tačiau tokio „Žalgiris“ šį sezoną neturės.

Taigi tada, kai varžovai surengs atkarpą 8:0 arba iki atakos laiko pabaigos bus likusios kelios sekundės, o derinys – sulūžęs, „Žalgiriui“ bus sunku perimti iniciatyvą – nutraukti įsibėgėjusių varžovų spurtą arba pelnyti taškus net ir tada, kai komandiniai veiksmai išyra.

Norėdamas paneigti niūras tokių portalų kaip „Eurohoops.net“ prognozes apie 16-ą vietą galutinėje rikiuotėje, „Žalgiris“ privalės kliautis komandiniais veiksmais ir būtent nuo jų efektyvumo priklausys labai stipriai.

Momentuose, kai komandai nesiseks, žaidėjai negalės sau leisti nepasitikėti komandos draugais arba jiems nepadėti. Jeigu taip nutiks, „Žalgiris“ gali būti labai linkęs kristi į duobę, iš kurios išlipti bus sunku, nes paprasčiausiai nebus žmogaus, galinčio ištraukti už pakarpos.

Pirmasis testas – pakankamai rimtas. Sezoną Eurolygoje „Žalgiris“ pradės penktadienį Atėnuose mesdamas iššūkį gerokai atsinaujinusiai „Panathinaikos“ komandai. Mačo pradžia – 21.15 val.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra