V.Šeškus: kai man pasiūlė atvykti į „Lietuvos rytą“, nubėgau lyg mažas vaikas paskui žaisliuką. Dabar taip nedaryčiau (32) interviu

Nors už lango – šiltos vasaros dienos, daugumai Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandų šiuo metu – pats darbymetis. Aktyviu ritmu gyvena ir į Prienus sugrįžęs treneris Virginijus Šeškus.

„Kur čia atostogausi. Kiekvieną dieną reikia dirbti, jei nori kažką padaryti“, – šyptelėjo kaip visada šnekus ir gerai nusiteikęs strategas. Dabar jis turi nemažai darbų, mat tikimasi, kad su jo grįžimu iš pagrindų atsišviežinusi Prienų–Birštono „Vytauto“ komanda vėl užkops į pajėgesnių Lietuvos ekipų lygį.

Tiesa, V.Šeškus neskuba žadėti aukso kalnų: „Norai visada yra dideli, bet pakartoti ankstesnį rezultatą Prienų ekipai bus labai sunku. Tai buvo kažkas iš fantastikos srities“, – realistiškai į ateinantį sezoną žvelgė treneris.

Pastarieji metai V.Šeškui toli gražu nebuvo rožėmis kloti – Vilniaus „Lietuvos ryte“ strategas gavo nemažai šalto dušo.

„Darbas grandų komandoje yra atsakingesnis. O ir į Vilnių atvykau ne pačiu tinkamiausiu sau laiku“, – dabar pripažįsta treneris, kuris taip pat nevengia pastebėti padarytų klaidų, tačiau teigia, iš jų pasimokęs.

V.Šeškus išsamiai papasakojo, kaip „Vytauto“ ekipai sekasi rikiuoti pajėgas ir kokių rezultatų komanda gali pasiekti, kas sugrąžins į Prienų areną būrius sirgalių, ar atsukęs laiką atgal priimtų „Lietuvos ryto“ pasiūlymą ir kokį įspūdį jam palieka kito sezono sostinės klubo sudėtis.

– Treneri, kaip sekasi komplektuoti komandą? – Krepsinis.net paklausė V.Šeškaus.

– Su tais pinigais, kuriuos turime, tokią komandą ir renkame. Lyg pradžia ir nebloga, tačiau kai kuriose pozicijose galbūt turėsime ir silpnesnių žaidėjų.

– Kokį apytikslį biudžetą žadate turėti kitą sezoną?

– Jei turėsime apie 400 tūkst. eurų, bus labai gerai. Manau, jog ir kitos komandos, kurios nėra grandų, turės panašų biudžetą.

– Visi prisimena, kaip jums vadovaujant Prienų komandai, ji būdavo rimta konkurentė pajėgiausioms Lietuvos ekipoms. Ko gero dabar ir žaidėjai, atvykstantys žaisti į „Vytauto“ komandą, į kurią grįžote jūs, tikisi čia pasiekti kažko ryškaus?

– Žaidėjai gana noriai leidžiasi įkalbami atvykti į Prienus. Pasiėmėme Dilį, Kisielių, Sirutavičių, Šulskį, nors jie ir turėjo kitų pasiūlymų, bet norėjo žaisti Prienuose. Nepasakyčiau, kad mes jiems pasiūlėme didesnius pinigus nei siekia jų vertė. Maniau, kad po prastesnio praėjusio sezono bus šiek tiek sunkiau, bet nieko tokio nėra. Buriame konkurencingą komandą, o visos kortos, kaip ji atrodys, atsiskleis rugpjūčio viduryje.

Atvykstantys žaidėjai žino, kad mano charakteris nėra iš geriausių ir lengva gali nebūti (Šypsosi). Aš per rungtynes rėkiu daugiausiai iš visų trenerių (Juokiasi). Na, gal ir ne vienas aš toks, bet prisiimu tokią etiketę. Ne visiems tai patinka. Kas mane pažįsta, tas žino, jog po mačo randame bendrą kalbą, kartais galiu ir atsiprašyti, jei per daug išsiliejau.

– Veikiausiai turite norų pasiekti tą patį lygį, kurį Prienuose ir palikote, tiesa?

– Oho (Juokiasi). Visada norai yra dideli, bet manau, kad per tuos ketverius metus (iki mano išėjimo į „Lietuvos rytą“) komanda padarė daugiau nei galėjo. Man pasisekdavo rasti tuos gerus savo stiliaus žaidėjus: Kadžiulį, Lukauskį, Šalengą, Valeiką, Oreliką. Bandau ir dabar rasti panašius, kad tas krepšinis nelabai keistųsi. Tada buvo dukart laimėta LKF taurė, nuolat buvome LKL geriausiųjų ketvertuke – tai pakartoti bus labai sunku.

Dabar grįžau ir visi į mane žiūri, laukia vėl didelių rezultatų. Stengsimės, bet bus nelengva. Savo tikslų sieksime tyliai. Aš įsivaizduoju, kokia rakštis visiems klubams per tuos ketverius metus buvo Prienų komanda. Juk Pasvalys, Šiauliai turėjo ženkliai didesnius biudžetus, tačiau mūsų komanda, su rėkaujančiu Šeškumi priešakyje, būdavo ta, kuriai visi norėjo „įkąsti“ (Šypsosi). Nesame visiems labai malonūs (Juokiasi). Į Prienų istoriją įrašėme labai daug. Ir grįžau aš ne į šiaip Prienų komandą, o į tituluotą ekipą.

– Nusprendėte išbandyti jėgas naujame „FIBA Europe“ turnyre. Kas paskatino pasiryžti šioms pirmenybėms?

– „FIBA Europe“ turnyre dalyvausime labiau dėl sirgalių, nes į Prienus atvažiuos Europos komandos, nesvarbu, kokio lygio. Manau, kad į užsienio klubus pasižiūrėti norinčių tikrai bus pilna salė. FIBA pateikė neblogas sąlygas: yra apmokėjimai, piniginiai prizai. Tokioms komandos kaip mūsų, tai yra labai priimtina. Pažiūrėkite, turnyre dalyvaus penkios Lietuvos komandos. Beje, esu įsitikinęs, kad daug geriau dalyvauti šiame naujame turnyre nei Baltijos krepšinio lygos pirmenybėse.

– Prieš vienerius metus iš Prienų atvykote į „Lietuvos rytą“ – aukštesnio lygio komandą. Veikiausiai nesuklysiu sakydama, kad dirbti mažame miestelyje ar viename geriausių Lietuvos klubų – didžiulis skirtumas?

– Galiu pasakyti, kad į trenerius iš rajonų visada yra žiūrima kiek kitaip, jiems nėra lengva. Specialistai iš Vilniaus ir Kauno yra vertinami labiau. Pažiūrėkite net į Nacionalinę krepšinio lygą – ten ir Marijampolėje, ir kitose ekipose dirba treneriai iš didesnių miestų. Net tame lygyje yra kažkoks nepasitikėjimas treneriais. Netikiu, kad, pavyzdžiui, Marijampolėje nėra žmonių, kurie galėtų dirbti. Žinoma, pirmi metai sunkūs visiems, bet reikia duoti dirbti toliau.

Pasakysiu atvirai – labai svarbus yra pasitikėjimas. Jei tada, kai su Prienų komanda atėjome į LKL, nebūtų buvusio Naglio Jaruševičiaus, kuris manimi pasitikėjo, nepaisydamas rezultato, viskas būtų buvę kitaip. Jis davė man šansus, leido klysti, per daug nekritikavo, kaip būtų buvę kitur. Yra labai svarbu jausti aplinkinių pasitikėjimą, nes tada gali improvizuoti rungtynėse, sugalvoti kažką nauja – tada faina treneriui dirbti. O kai jauti spaudimą iš šalies, dirbti – daug sunkiau.

Atėjęs į „Lietuvos rytą“, padariau labai daug klaidų. Neįvardinsiu jų, tas etapas jau praėjo, tačiau pasimokiau iš jų. Jei į sostinės komandą ateičiau dabar, 40 procentų visko daryčiau kitaip. Yra skirtumas, kokio pajėgumo komandoje dirbti. Grandų klubuose visgi yra aukštesnio lygio žaidėjai, kurie tavo klaidas mato labiau. Buvo tų pralaimėjimų, bet nepasakyčiau, kad viskas buvo blogai. Džiugu, kad gerai rungtyniavo Orelikas, Kavaliauskas, Juškevičius, Gecevičius. Europos taurės pirmame etape turėjome 8 pergales iš 10, viskas buvo lyg normaliai, tačiau buvo ir klaidų, kurios atsigręžė prieš patį.

– Jei turėtumėte galimybę laiką atsukti atgal, ką darytumėte – vis tiek priimtumėte „Lietuvos ryto“ pasiūlymą ar būtumėte likęs Prienų komandoje?

– Geras klausimas. Galiu pasakyti, kad į „Lietuvos rytą“ nuėjau sau labai netinkamu laiku. Nedetalizuosiu, kodėl, tačiau man buvo sunku dirbti dėl kai kurių priežasčių. Jei dabar sakyčiau, kad neičiau, visi kalbėtų: „O, koks pasikėlęs“ (Juokiasi). Bet viskas būtų kitaip, manau, taip lengvabūdiškai, kaip dabar, neičiau. Kai man tik pasiūlė atvykti, nubėgau lyg mažas vaikas paskui žaisliuką ar saldainį. Kita vertus, neįsivaizduoju, ar yra žmonių, kurie, pasitaikę tokiai progai, neitų pabandyti. Vis tik čia yra aukštas lygis, šioks toks tavo darbo įvertinimas. Nėra kažkokių didelių nuoskaudų. Man malonu, jog parodėme gana neblogus rezultatus, o kokie jie būtų buvę, jei būčiau likęs, vėlgi – nežinia.

Kai tik atvykau į Vilnių, visi tik kalbėjo: gynyba, gynyba, gynyba. Kaip yra: jei ateina treneris ir per 1–2 savaites gynyba pagerėja, reiškia, ji gerės ir toliau. Visi akcentavo, kad pas Šeškų niekas nesigina, bet kai pažiūrėdavau mūsų statistiką Europos taurėje, matydavau, jog mūsų vidurkis yra geras. Kitas dalykas buvo antras etapas. Už tą pralaimėjimą Belgijoje („Lietuvos rytas“ 69:75 nusileido Ostendės „Telenet“ ekipai – Krepsinis.net) prisiimu visą atsakomybę. Reikėjo kitų taktinių sprendimų. Kita vertus, turėjome savo problemų, bet negali grįžęs į Lietuvą pradėti guostis. Tik dabar galima apie tai kalbėti, o tada, jei guosiesi, tave „valgys“ dar labiau.

– „Lietuvos rytas“ šiemet jau praktiškai baigė komandos komplektaciją. Kokį įspūdį jums ji palieka? Galime pastebėti, kad legionierių kiekis gerokai sumažėjo.

– Šiemet „Lietuvos ryto“ sudėtis yra stipresnė, nes komanda turi didesnius pinigus. Pernai tokių lėšų nebuvo, tad buvome priversti įsigyti Mike‘ą Moserį bei Billy Baroną. Aš galbūt norėjau kitų žaidėjų, tačiau neturėjome tam galimybės. Dėl to rinkomės lietuvius, kurie atitinka mūsų lėšas. Nupirkti yra lengva, jei pinigų yra. Vis tik padariau klaidą, galėjau rinkti dar lietuviškesnę komandą: galėjau pasiimti tą patį Runkauską už mažesnius pinigus, Kisielių vietoje Moserio. Tada būtų buvęs vienas legionierius – ką dabar turi „Lietuvos rytas“. Gudaitis, Gailius, Runkauskas – žinome, kiek jie kainuoja. Žinote, finansiniai dalykai pagėrėjo ir komanda šiemet jau nebenori pralaimėti visko.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą