„Sūduvos-Mantingos“ amerikietis: apie nerimą kėlusį dalyką Lietuvoje, pažintį su NBA žvaigždėmis ir lietuviškus patiekalus (1)

Nors Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ aukštaūgis Kinu Rochfordas Suvalkijos sostinėje rungtyniauja dar tik mėnesį, jis jau spėjo tapti svarbia komandos dalimi.

Iš Niujorko kilęs 26-erių metų puolėjas į Mezon-NKL čempionų komandą atvyko joje vyraujant ne pačioms geriausioms nuotaikoms. „Sūduvos-Mantingos“ vadovai Rochfordą pasikvietė po to, kai traumą patyrė vienas komandos lyderių Aurimas Kieža, o iš rikiuotės netrukus iškrito ir kapitonas Marius Valukonis.

Ant Kinu pečių iškart krito didelė atsakomybė – kamšyti atsivėrusias dideles spragas po krepšiu. Visgi statistika rodo, kad amerikiečiui su nauju iššūkiu susitvarkyti pavyko.

Per septynerias rungtynes Rochfordas vidutiniškai pelnė po 12,7 taško, atkovojo po 4,9 kamuolio, atliko po 1,1 rezultatyvaus perdavimo bei rinko po 11,1 naudingumo balo.

„Jis visiškai pateisino lūkesčius. Nuostabus komandos draugas, kuris nuostabiai įsiliejo į kolektyvą. Jo asmeninės savybės taip pat labai gražios. Jis yra gero lygio krepšininkas“, – Rochfordo karjeros etapui Lietuvoje vos prasidėjus sakė „Sūduvos-Mantingos“ treneris Marius Kiltinavičius.

„Man patinka ši lyga, man patinka komanda, treneriai. Lyga yra konkurencinga, ji konkurencingesnė nei maniau prieš atvykstant“, – apie nustebinusį krepšinį Lietuvoje sakė amerikietis.

Rochfordas tinklalapiui „suduva-mantinga.lt“ papasakojo apie savo patirtį Prancūzijoje, įspūdžius gyvenant Lietuvoje bei pažintį su garsiais NBA krepšininkais.

– Esate rungtyniavęs ir Didžiojoje Britanijoje bei žemesniame Prancūzijos divizione. Koks krepšinio lygis yra tose šalyse?

– Krepšinis visur yra įdomus, tiesiog Prancūzijoje aš buvau kiek ilgiau. Šioje šalyje man patiko, nes čempionatas ten taip pat intensyvus – vyko dvejos rungtynės per savaitę, o ir krepšinio lygis neblogas, galiu palyginti kaip panašaus pajėgumo lygą su NKL. Tiesa, ten vyrauja labiau fizinis krepšinis.

– Ar Prancūzijoje jautėte kalbos barjerą?

– Jei atvirai, tai problemų su kalba aš neturėjau, nes turėjome prancūzų kalbos pamokas antradieniais ir ketvirtadieniais. Taip pat mano mama šiek tiek kalba prancūziškai, taigi ir pats turėjau žinių.

– Koks buvo jūsų pirmasis įspūdis nusileidus Lietuvoje?

– Prisimenu, kad tik nusileidęs oro uoste, aš uždaviau klausimą vienai merginai, tačiau ji nieko nesuprato ir tuomet aš pradėjau jaudintis, kad Lietuvoje bus mažai žmonių, kurie kalba angliškai. Pamaniau, kad man bus sunku. Vėliau aš keletą dienų gyvenau viešbutyje ir buvo keista eiti į parduotuvę, kuomet tu nieko nežinai ir esi visai nepažįstamoje šalyje. Bet pastebėjau, kad žmonės čia yra mandagūs. Yra skirtumų, prie kurių reikia prisitaikyti, bet jaučiuosi gerai.

– Nepaminėjote užsieniečiams dažnai nepatinkančio lietuviško oro.

–Nepasakyčiau, kad oras čia yra labai prastas. Esu kilęs iš Niujorko, kur oro sąlygos yra labai panašios, tiesiog čia kiek dažniau sninga. Aš mėgstu būti su marškinėliais, o čia saulės daug kartų nemačiau, bet tai man nėra naujiena. Dėl oro tikrai negaliu skųstis.

– Komandos draugas Gintautas Matulis jau spėjo supažindinti jus su lietuviškais patiekalais, tiesa?

– Taip, Gintas man patinka, jis vyresnis, bet jis stengiasi užtikrinti, kad aš jausčiausi lyg namuose. Jis supažindino mane su savo šeima, kartu buvo ir Ernestas (Ežerskis, – aut. past.), jie abu turi vaikų. Aš tiesiog mėgavausi galėdamas susipažinti su jūsų kultūra, valgiau lietuviškus patiekalus ir tą sriubą (šaltibarščiai, – aut. past.). Buvo įdomu išmėginti tai, kas man neįprasta.

– Koks yra jūsų tikslas šį sezoną?

– Žinote, aš atvykau komandai esant geroje situacijoje – mes pirmaujame lygoje. Čia aš ir toliau norėčiau, kad komandos vizija būtų pirmoje vietoje, kad komanda būtų darni. Man patinka tai, kad Lietuvoje krepšinis yra kultūros dalis. Žinau, kad kadaise jūs net 50 metų buvote netekę nepriklausomybės. Man svarbu apie tai žinoti.

– Šį sezoną kartą jau spėjote patekti ir į naudingiausių savaitės krepšininkų penketuką. Jums svarbu toks asmeninis pripažinimas?

– Aš darau tai, ką sugebu. Žinote, aš turiu didelę motyvaciją, kadangi mano mama sunkiai dirba, ji yra policininkė. Kasdien motyvuoju save ir stengiuosi padėti šeimai. Stengiuosi, nes žinau, kad ne visi turi tokią galimybę. Man patinka Lietuvoje, nes čia yra daug gerų vyrukų. Čia rungtyniauti sunku, bet turi dėl to dirbti.

– Kokį įspūdį paliko kiti lygos aukštaūgiai, su kuriais jums jau teko pasistumdyti?

– Čia yra gerų aukštaūgių. Aš asmeniškai stengiuosi itin daug treniruotis vasarą ir stengiuosi būti labiau universalus: stengiuosi atiduoti perdavimą, paieškoti komandos draugų ar galiausiai pats atakuoti krepšį. Bet tuo pačiu aš žinau savo vaidmenį ir nenoriu ateiti iš niekur. Dėl to man labai patinka Timas Duncanas. Jis nesusireikšmino, tačiau buvo labai efektyvus.

– Teko pastebėti jūsų palaikymą socialiniame tinkle garsiam NBA krepšininkui Lance'ui Stephensonui. Kas jus sieja?

– Prieš Lance’ą daug kartų esu žaidęs įvairiose lygose vasarą ar dar anksčiau. Vasarą man yra tekę padirbėti ir su Carmelo Anthony, o tokią galimybę gavau dėl savo koledžo trenerio. Daug kartų esu dirbęs ir su Franku Kaminsky. Kalbant apie Lance’ą jis yra puikus vyrukas, jis kilęs iš Bruklino. Tokie vasaros turnyrai suteikia galimybę pabūti šalia itin gerų vaikinų.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra