Naujausias Eurolygos mados klyksmas: kaip sunkieji kraštai tapo puikiais „centrais“ (8)

Ar sunkiojo krašto pozicijoje žaidžiantys krepšininkai – naujieji „centrai“? Taip! Toks yra šiuolaikinis europietiškas krepšinis. Georgios Printezis, Anthony Randolphas, Paulius Jankūnas, Tornike Shengelia, Nicolo Melli ir Derrickas Brownas yra žaidėjai, patvirtinantys šią teoriją.

Dešimtmečio pradžioje toks stilius buvo vadinamas mobilių centrų“ stiliumi. Tai buvo Vaggelio Aggelou idėja. Dušano Ivkovičiaus, (dabar treniruojančio „Promitheas Patron“ komandą Graikijos lygoje), dešinioji ranka yra žmogus, vertinamas už tai, jog pasiūlė Kyle‘ui Hinesui puikia tinkančią idėją. 198 cm ūgio vidurio puolėjas? Tikrai? Tuometinė ekipa „Olympiacos“ stengėsi suporuoti Lazarą Papadopoulosą ir Hinesą. Komanda žaidė su sprogstamąja jėga ir kibia gynyba pasižyminčiu krepšininku vidurio puolėjo pozicijoje, išlaikydama žaidimo „du prieš du“ mentalitetą, kuris sukosi aplink Vassilį Spanoulį. Ekipa ieškojo visiškos Lazaro, buvusio Graikijos rinktinės startinio penketo vidurio puolėjo, eksperto žaidžiant nugara į krepšį, „priešingybės“.

Tiesą sakant, „Olympiacos“ iškilo tada, kai pasirašė sutartį su įžaidėju Acie Law (vietoje Kalino Lucaso) tam, kad šis padėtų V.Spanouliui, o Dimitrį Katsivelį komandos sudėtyje pakeitė įsigyti Vaggelis Mantzaris ir Kostas Sloukas bei prisijungęs Joey Dorsey, palikę Papadopoulosą be jokių perspektyvų. „Raudonieji“ pateikė didžiausią, ne taip seniai vykusio Finalinio ketverto, sensaciją, kai 2012 metais finalinėse rungtynėse įveikė CSKA ekipą ir laimėjo čempionų titulą. Staiga kitos komandos mėgino nukopijuoti „Olympiacos“ sėkmės receptą ir mobilūs vidurio puolėjai tapo madingi. K.Hinesas, žaisdamas Maskvoje gauna didelius pinigus, o tokie krepšininkai kaip Lasme, Slaughteris, Tuysas, Hunteris, Dunstonas, Ayonas, Dorsey, Udoh netgi Vesely, (lengvasis krašto puolėjas, grįžęs į Europą ir žaidžiantis „centro“ pozicijoje), vasara patenka į „labiausiai norimų“ žaidėjų sąrašą. Pastarųjų Eurolygos čempionų gretose daugiausiai laiko aikštėje praleisdavo mobilūs centrai: Hinesas (2012, 2013, 2016 metai), Tuysas (2014 metai) ir Ayonas (2015 metai).

Eurolygoje žaidžiamas krepšinis tapo greitesnis, o žaidimas „du prieš du“ sudaro visą jo esmę. Taigi kiekvienai komandai reikėjo žaidėjo, galinčio greitai veržtis krepšio link ir padedančio puikiai kamuolį valdantiems gynėjams (Spanouliui, Diamantidžiui, Llullui, Rodriguezui, DeColo, Teodosičiui, Huerteliui, Dixonui, Sloukui) bei žaidėjo, kuris lengvai pereitų į kitą aikštės dalį ir gintųsi prieš žemesnius varžovus. Tai nėra tik kalbos apie produktyvių metikų, žaidžiančių nugara į krepšį, išnykimą, o begaliniai debatai apie žaidimą nugara į krepšį apskritai. Ar pamenate D’ Antoni? Remiantis per vieną ataką pelnomų taškų rodikliais (angl. Points Per Possession metrics, PPP), metimą, žaidžiant nugara į krepšį, atlikti sunkiausia. Nekalbame apie tokius žaidėjus kaip Timas Duncanas ar Shaquille‘as O’Nealas. Tiesą sakant, tokie talentai žaidžia tik NBA, o ne Europoje.

Į visą tai atsižvelgdami, turime pasinaudoti naująja erą: naujuoju fantastiškų sunkiųjų karšto puolėjų amžiumi, aplink kuriuos ir sukasi visas komandos puolimas. Tokius žaidėjus kaip Giorgos Printezis, Toko Shengelia, Anthony Randolphas, Nicolo Meli, Chrisas Singletonas, Paulius Jankūnas, Derrickas Brownas ir Adrienas Moermanas, kalbant futbolo terminais, vadiname „netikrais penktais numeriais“ (angl. false fives).

Keletas komandų yra linkę į starto penketą leisti aukštą vidurio puolėją. Viena iš tokių – „Crvena Zvezda“. Ekipa visuomet pasikliauna aukštais žmonėmis baudos aikštelėje (Marjanovičius, Zirbesas, o dabar Kuzmičius). „Barcelona“ turi Ante Tomičių, Žalgiris – Limą, Kavaliauską ir Javtoką, išimtis, įrodančias šią taisyklę, netgi pripažįstant tai, jog Lietuvos komandos biudžetas neleidžia įsigyti tokių krepšininkų, kokių ši norėtų.

Taigi apibendrinus, mobilūs vidurio puolėjai yra labai geri. CSKA žaidžia turėdama Hinesą ir Augustine‘ą. „Efes“ komandoje Dunstonas aikštėje praleidžia 29 minutes, o tuo tarpu 216 cm ūgio aukštaūgis iš Slovėnijos Alenas Omičius lagaminus susikrovė dar sezono pradžioje. Stambulo „Galatasaray“ ekipoje, Alexas Tuysas gauna daugiau minučių už T.Pleissą bei yra vidurio puolėjas, užbaigiantis rungtynes. Madrido „Real“ rungtyniauja su Ayonu arba Hunteriu, (kuris žaidžia poroje su žaidimo „du prieš du“ meistru Luca Doncičiumi). „Fenerbahce“ ekipa pasikliauna greitomis Odoh ir Vesely kojomis, tuo tarpu Graikijoje, treneriai daugiausiai rungtyniauja su mobiliais vidurio puolėjais, o ne tradiciniais „centrais“: K.Birčas rungtyniauja šešiomis minutėmis ilgiau už N.Milutinovą, o J.Gistas šešiomis minutėmis ilgiau už Bouroussį. Tas pats vyksta ir Milano komandoje, kurioje McLeanas aikštėje praleidžia penkiomis minutėmis daugiau nei M.Raduljica.

Kita vertus, Kazanės „Unics“ komanda yra išimtis. Treneris Jevgenijus Pašutinas labiau mėgsta Artsiomą Parakhouskį nei Lataviousą Williamsą, bet taip yra tik dėl to, nes šios komandos puolimas sukasi aplink Keithą Langfordą.

Telavivo „Maccabi“ buvo komanda, turinti aukštus žmones baudos aikštelėje (Iversonas, Zirbesas), tačiau greitai suprato, kad turi eiti priešinga kryptimi. Ekipa atsisakė Zirbeso paslaugų, pastūmė Alexanderį į vidurio puolėjo poziciją ir pasirašė sutartį su atletišku „centru“ Diamonu Simpsonu. Davidas Blattas – treneris, pasitikintis aukštu žmogumi „Darussafaka“ komandos starto penkete. Nors Zizičius, nepaisant savo ūgio, yra jaunas ir greitas, tačiau treneris rungtynių pabaigose visada žaidžia žemu penketu, perstumdamas sunkųjį krašto puolėją Adrieną Moermaną į vidurio puolėjo poziciją. Blattas rado būdą, kaip pakeisti traumą patyrusį Marcusą Slaughterį, pašalindamas Semihą Erdeną (210 cm) iš komandos, o Oguzą Savasą (213 cm) iš rotacijos.

Mums lieka Bambergo ir Baskonijos ekipos. Andrea Trincheri savo puolimo sistemą kūrė pagal „Lokomotiv Kuban“ komandoje naudotą Giorgo Bartzoko koncepciją: aukštaūgiai gali žaisti tiek arčiau, tiek toliau nuo krepšio. Priekinės linijos žaidėjai, galintys mesti, prasiveržti, judėti krepšio link (žaidžiant „du prieš du“) ir išnaudoti ūgio panašumą žaidžiant nugara į krepšį. Tokie krepšininkai yra Meli, Theiass ir Radosevičius. Kalbant apie Baskonijos komanda, joje pilna aukštaūgių (Bargnani, Voigtmannas ir Diopas), bet nė vienas iš jų nemėgsta veržtis krepšio link užuot metę iš toli.

Taigi dauguma komandų turi mobilius vidurio puolėjus, galinčius žaisti „du prieš du“, perdavimus paversti taškais ir kovoti dėl atšokusių kamuolių puolime, bet stinga gebėjimų patys pataikyti metimą. Todėl dauguma komandų savo priekinėje linijoje turi sunkiuosius krašto puolėjus, kurie gali užpildyti spragas ir puolimu pakeisti rungtynių eigą. Tokie krepšininkai tapo grėsme žaidžiant nugara į krepšį, dievina prasiveržimus, gali pataikyti, baudžia varžovus, kurie nespėja grįžti į savo pozicijas (angl. close-out) ir kartais rungtyniauja vidurio puolėjo pozicijoje.

Printezis

Giorgos Printezis

G.Printezis yra rezultatyviausias „Olympiacos“ krepšininkas ne tik šį sezoną (12,9 taško), bet ir praėjusį (14,1 taško). Nuo 2012 metų ir „Olympiacos“ eros pradžios, Printezis visada yra kitas žmogus, kuriam galima perduoti kamuolį. Jis – planas „B“ tuomet, kai Spanoulio žaidžiamas „du prieš du“ nesuveikia.

Žaidžiant drauge su vidurio puolėjais iš JAV, kurių puolimo arsenalas – ribotas, Printezis buvo tas žmogus, kuriam esant baudos aikštelėje perduodamas kamuolys. 34,7 proc. savo taškų jis surenka žaisdamas nugara į krepšį, šį sezoną jis tai darė 102 atakose. Daugiau nei Birchas (27 atakos), Milutinovas (30 atakų) ir Youngas (22 atakos) kartu sudėjus. Tik Giannis Bouroussis (172 atakos) naudojamas žaidžiant nugara į krepšį daugiau už Printezį (139 atakos, įskaitant perdavimus).

Printezis dažnai rungtyniauja vidurio puolėjo pozicijoje. Žaidimas žemu penketu visada buvo Giannio Sfairopoulo „prieglobsčiu“, kai viskas pasisukdavo netikėta linkme. Išskyrus tai, kad jis visada puikiai dera komandos priekinės linijos dėlionėje.

Singletonas

Chrisas Singletonas

C.Singletonas NBA rungtyniavo lengvojo krašto pozicijoje, tačiau pastarąjį sezoną Giorgos Bartzokas matė jį kaip tobulą mobilų vidurio puolėją, papildysiantį tvirtai sudėtą Kyrylą Fesenco ir laikinai pakeisiantį Anthony Randolphą „Locomotiv Kuban“ komandoje. Treneris rado puikiai jo komandai tinkantį žaidėją. Singletonas buvo toks geras, kad Bartzokas reikalavo pratęsti jo trijų mėnesių sutartį iki sezono pabaigos ir atsisakyti K.Fesenco. „Locomotiv“ klestėjo žaisdama su Singletonu, Randolphu, Claveru ir Zubkovu. Jie galėjo pataikyti, galėjo atlikti perdavimą, galėjo varytis kamuolį, tuo tarpu sukeldami sumaištį pasikeitimais gynyboje.

Tarpsezonio metu Singletonas rungtyniavo Kinijoje, pasirašė triskart didesnį kontraktą su „Panathinaikos“. Sutartis sudaryta šiam sezonui su galimybę ją pratęsti dar metams, šis pasirinkimas priklausys nuo komandos ir galimybių NBA, todėl susitarimas gana svarbus. Singletonas buvo puikus aukštaūgis Argiriui Pedoulakiui, treneris ieškojo panašaus krepšininko į Lasme, tokio, kuris galėtų gintis prieš kelių pozicijų žaidėjus. A.Pedoulakis išvyko, tačiau Singletonas įsitvirtino komandos rotacijoje, žaisdamas daugiausiai minučių (28). Xavi Pascualis šį krepšininką naudoja kaip vidurio ir sunkiojo krašto puolėją. Jis pakeitė traumą patyrusį Jamesą Gistą, o vėliau rungtyniavo vietoje Giannio Bouroussio, kai šis buvo prastos sportinės formos.

Singletonui priklauso geriausias per vieną ataką pelnomų taškų rodiklis (1,141) tarp žaidėjų, kurie per rungtynes atakuoja daugiau nei 10 kartų, be to jis yra naudingiausų metikų, išmetančių du ar daugiau metimų per rungtynes sąraše. Savo pavardę jis taip pat įsirašė tarp geriausių 16 krepšininkų tokiose statistinėse kategorijose kaip taškai (trečias tarp aukštaūgių, renkantis po 12,2 taško), atkovoti kamuoliai (devinta vieta, renka po 6 kamuolius per rungtynes), perimti kamuoliai (10 vieta, perima po 1,1 kamuolio per mačą), blokuoti metimai (penkta vieta, blokuoja po 1,1 metimo), tritaškius meta 46 proc. taiklumu, o pagal renkamus naudingumo balus yra aštuntoje vietoje su 15,9 balo per rungtynes.

Įsivaizduokite, visi aukščiau išvardinti dalykai nesulyginami su didžiausiu šio krepšininko pasiekimu: būti komandos penkete rungtynėms artėjant prie pabaigos. „Panathinaikos“ tiki, kad Singletonas gali padėti užbaigti rungtynes pergalingai. Iš visų 28 rungtynių, jis nebuvo produktyvus tik trimis atvejais: kai komanda sutriuškino varžovus („Galatasaray“ ir Milano komandos), pralaimėjimo „Fenerbahce“ metu, kai žaidėjas patyrė traumą. Išskyrus šias rungtynes jis – vyrukas, kuriuo Pascualis gali pasikliauti dažiau už kitus jo komandos draugus.

Shengelia

Tornike Shengelia

T.Shengelia – toks atletiškas, kad palyginus su juo kiti aukštaūgiai atrodo tarsi veteranai. Jis – greitas, stiprus pasižymintis sprogstamąja jėgą, be viso to dar ir meta į krepšį. Jam trūksta stabilumo (nesileiskite apkvailinami jo 52 proc. pataikymo – per 20 rungtynių jis pataikė 10 tritaškių), pagerinus šį aspektą jis galėtų pasiekti „Geriausio sunkiojo krašto puolėjo Europoje“ lygį.

Aukštaūgis iš Gruzijos – labai svarbus savo komandai. Kai Baskonija žaidžia be jo, komandos pergalių ir pralaimėjimų balansas – 2:6, o su juo šis balansas pagerėja iki 14 pergalių ir 6 pralaimėjimų. Tai sudaro 70 proc. komandos pergalių. Ekipa būtų trečioje turnyrinės lentelės vietoje, jei Shengelia nebūtų praleidęs aštuonių rungtynių.

Nepaisant traumų, jis vidutiniškai renka po 11,2 taško, 4,3 atkovoto kamuolio, 1,4 rezultatyvaus perdavimo, išprovokuoja po 4 pražangas ir renka po 12,3 naudingumo balo. Svarbiausia, kad jis gali žaisti baudos aikštelėje. Šis žaidėjas subalansuoja komandos priekinę liniją, susidedančią iš Diopo, Bargani and Voigtmano. Visi trys krepšininkai geriau žaidžia atsitraukę nuo krepšio nei baudos aikštelėje.

Sito Alonso mėgsta suklaidinti oponentus atitraukdamas „centrą“ prie tritaškio linijos, taip sukurdamas erdvės Shengeliai. Be gruzino Baskonijai trūksta reikiamo žmogaus baudos aikštelėje bei pusiausvyros puolime. Jam rungtyniaujant, krepšininkas atlieką aukštaūgio baudos aikštelėje vaidmenį. Jis – tikras komandos vidurio puolėjas, kai tuo tarpu jo kolega priekinėje linijoje yra pasirengęs mesti tritaškį.

Baskų komandoje jis – pirmas variantas žaidžiant nugara į krepšį arba prasiveržti, neskaitant gynėjų (Larkino, Hangos and Beauboiso). Shengelia taip pat puikiai užbaigia ir greitas atakas.

Melli

Nicolo Melli

N.Melli sezono pradžia buvo puiki, jis ir toliau išlieka vienas geriausių aukštaūgių Eurolygoje. Jis pelno po 11,3 taško, sugriebia po 7,5 atšokusio kamuolio, atlieka po 2,3 rezultatyvaus perdavimo, išprovokuoja po 3,6 pražangos bei renka po 16.9 naudingumo balo per rungtynes.

Jis – esminė įvairiapusiškos, vokiškos priekinės linijos dalis. Nes jis vienintelis gali pats susikurti progą metimui. Todėl jis įsitraukia į daugiau atakų už bet kurį kitą komandos draugą, išskyrus Dariusą Millerį. Jis – vienas pagrindinių ekipos metikų, kelia grėsmę varžovams greitajame komandos puolime ir yra pagrindinis krepšininkas, rungtyniaujantis nugara į krepšį. Jam atitenka 58,2 proc. visų Bambergo komandos atakų, atliekant šį žaidimo elementą. O tai daug ką pasako. Tik Gianniui Bouroussiui atitenka daugiau visų komandos atakų, žaidžiant nugara (60 proc.), už italų kilmės sunkųjį krašto puolėją.

Jankūnas

Paulius Jankūnas

Koks „Žalgirio“ kapitono sezonas! Galbūt daugelis nepastebėjo, bet kairiarankis iš Lietuvos yra aštuntoje vietoje pagal renkamus taškus (pirmas tarp aukštaūgių), pelnantis po 13,1 taško, užima devinta vietą pagal atkovotus kamuolius (6,1 kamuolio) bei yra penktas pagal renkamus naudingumo balus (16,9 balo), tai – antras rezultatas tarp aukštaūgių po Derricko Browno.

Jankūnas – vienas iš Eurolygos senbuvių, žaidžiančių solidų sezoną. Kartu su Leo Westermannu, jis – vienas stabiliausių Šarūno Jasikevičiaus žaidėjų. Poroje su Brocku Motumu, Jankūnas daug minučių aikštėje praleidžia kaip vidurio puolėjas. Tokį penketą Šaras dažnai naudoja, norėdamas pakeisti rungtynių pusiausvyrą.

Veteranas iš Lietuvos turi minkštą metimą, puikiai pataiko iš vidutinio nuotolio, taškus gali pelnyti ir žaisdamas nugara į krepšį ar judėdamas krepšio link po šoninės užtvaros. Jis vertinamas kaip puikiai nugara į krepšį žaidžiantis krepšininkas (1.02 taško per ataką) ir labai geras metikas (1.103 taško per ataką), be to jam priklauso geriausias PPP rodiklis lygoje pagal atkovotus kamuolius puolime (1.591).

Dar vienas sunkusis krašto puolėjas, rungtyniaujantis šalia besiveržiančių ir statančių kietas užtvaras žaidėjų.

Randolphas

Anthony Randolphas

Sklinda gandai, kad Madrido „Real“ Anthony Randolphui siūlo naują (trejų metų) sutartį. „Karaliai“ su juo sutartį sudarė tarpsezonio metu, kai Gustavo Ayonas buvo pakeliui į Stambulą. Pasibaigus Turkijos čempionatui meksikietis nusprendė likti Madride. Tuo tarpu, „Real“ rado jam pakaitalą Randolpho pavarde, bet tai neatnešė nieko blogo.

Po keleto rungtynių Randolphas perėjo į sau įprastą sunkiojo krašto poziciją, kur galėjo atskleisti visą savo talentą. Kalbant apie talentą, galime pripažinti, kad nėra labiau įgudusio ir talentingesnio aukštaūgio už jį. Dažnai nerasite 211 cm ūgio žaidėjo, galinčio driblinguoti, patakyti tritaškius, žaisti vienas prieš vieną, nugara į krepšį arba po krepšiu, gintis ir bėgti į greitą puolimą. Visapusiškas krepšininkas, kuris turėtų žaisti NBA. Priminimas: 2011 metais Randolphas ten žaidė ir pasiekė geriausią rezultatą karjeroje, pelnydamas 31 tašką.

Labai jaunas Randolphas 14 šaukimu buvo pašauktas NBA naujokų biržoje. Tada jis buvo nepanašus į tą krepšininką, koks yra dabar. Praėjęs sezonas Giorgos Bartzoko „Lokomotiv“ komandoje Randolphui buvo puikus, o šį sezoną jis ir toliau mus žavi.

„Real“ dažnai rungtyniauja su dviem aukštaūgiais, kad šie statytų užtvaras metikams (Rudy, Carrollui, Llullui, Taylorui ir Doncičiui). Nėra komandos, kurios puolimas būtų paremtas tik žaidimu „du prieš du“. Daugeliu atveju „Real“ rungtyniauja su Felipe Reyesu sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Pablo Laso taip pat mėgsta tokius žaidėjus kaip Andresas Noccioni ar Trey‘us Tompkinsas, kurie gali išplėsti žaidimą. Madrido komanda priekinėje linijoje dar turi tipišką mobilų, užtvaras statantį žaidėją (Hunterį) ir gerą vidurio puolėją, pasižyminti puikiu kojų darbu (Ayoną).

Randolpho komandai suteikiama nauda nenusakoma pozicijomis. Ji nešvaistoma tam, ko Randolphas nemėgsta daryti, pavyzdžiui statyti užtvarų. Madride jam leidžiama skraidyti. Komandos draugai perduoda jam kamuolį ir leidžia daryti tai, ką jis moka geriausiai. Jis –krepšininkas, komandos atakų metu pasižymintis daugiausiai iškart po Sergio Lullo. Randolphui priklauso 11 proc. viso ekipos puolimo: pirmiausia, metimai po užtvarų (1,296 PPP  –  puiku), antra, gretas puolimas (1,2 PPP), trečia, žaidimas nugara į krepšį (0.878 PPP  – po Ayono ir Reyeso), taip pat krepšininkas yra antras pagal pelnomus taškus po atkovotų kamuolių puolime (1.115 PPP) ir trečias pagal prasiveržimus (0.684 PPP).

Derrickas Brownas

Derrickas Brownas

D.Brownas – tikras puolėjas. Jo žaidimas panašesnis į lengvojo krašto, o ne į vidurio puolėjo. Jis vis dar svarbus žaidėjas „Efes“ komandos puolime. Komandos vairą perėmus Velimirui Perasovičiui Brownas ženkliai pagerino savo žaidimą, užnugaryje palikęs buvusį prastą sezoną vadovaujant Dusanui Ivkovičiui. Brownas yra ketvirtoje vietoje pagal renkamus naudingumo balus (16,9 balo), šeštoje pagal pelnomus taškus (13,1 taško), užima 10 vietą atkovotų kamuolių kategorijoje, 15 pagal perimtus kamuolius (perima po 1,04 kamuolio per mačą), 15 pagal blokuotus metimus (0.61 bloko) ir 16 pagal išprovokuojamas pražangas. Be to, jis – efektyviausias aukštaūgis lemiamomis rungtynių akimirkomis. Brownas – linkęs dominuoti rungtynių pabaigose įveikdamas varžovą vienas prieš vieną, kovodamas dėl kamuolių ar surasdamas laisvą komandos draugą.

Jo PPP rodiklis – labai geras (1,014), jam atitenka 14,8 proc. visų komandos atakų, tai – antras rezultatas po Thomaso Huertelio. Browno žaidimas pagrįstas greitomis atakomis ir prasiveržimais (iš viso 25,9 proc. ir 0,932 PPP). Tiesą sakant, jis rikiuojasi antroje vietoje pagal greitoje atkaloje pelnomus taškus (78), atsilikdamas tik nuo Marco Simonovičiaus, bei yra vienas geriausiai vienas prieš vieną rungtyniaujančių krepšininkų, nusileidžiantis tik tokiems gynėjams kaip Keithas Langfordas, Mike‘as Jamesas ir Tyrece‘as Rice‘as.

Aspektas, išskiriantis Browną iš kitų sunkiojo krašto puolėjų, yra tai, kad šis krepšininkas nėra naudojamas kaip vidurio puolėjas rungtyniaujant žemu penketu. Jis pasižymi puikia kamuolio varymo technika, todėl jam labiau tinka žaisti antru įžaidėju (ypač prieš kibią gynybą) nei nugara į krepšį.

Moermanas

Adrienas Moermanas

Stambulo „Darussafaka“ – komanda, pagarsėjusi dėl stabilumo trūkumo rungtynių metu. Per penkias minutes rungtynių rezultatą ši komanda iš -15 gali paversti į +15. Tai turi daug bendro su ekipos įvairiapusiškumu ir trenerių štabo strategija. Davidas Blattas deda visas pastangas tam, kad rastų kiekvienai situacijai tinkamą penketą. Žaidimas žemu penketu yra dažniausiai jo išmetamas koziris. Na, jis tai darė Kilvlande su LeBronu Jamesu, tad kodėl to nepadarius ir Stambule.

Adrienas Moermanas ir Willas Clyburnas yra du svarbūs žmonės įgyvendinant jo strategiją, nes šie krepšininkai gali žaisti dviejose pozicijose. Clyburnas gali rungtyniauti tiek sinkiuoju, tiek lengvuoju krašto puolėju, taip įgydamas pranašumą prieš lėtesnius varžovus, tuo tarpu Moermanas pasislenka į vidurio puolėjo pozicija tam, kad pakeistų rungtynių pusiausvyrą. Treneriai šią taktiką dažnai naudoja norėdami pakeisti rungtynių tempą.

Moermanas – puikus metikas, galintis išlysti iš už užtvaros ir sukelti dar daugiau problemų gynybai, o tuo tarpu puikiai kamuolį valdantys gynėjai (Wannamakeris, Wilbekinas ir Andersonas) susikuria erdvės metimams. Moermanas taip pat gali kovoti dėl atšokusių kamuolių puolime ar gynybai nusprendus keistis ginamaisiais žaisti nugara į krepšį prieš žemesnius krepšininkus.

Apibendrinant jis – pirmas variantas žaidimui nugara į krepšį savo komandoje, jam atitenka 35 proc. visų komandos atakų, renkantis žaidimą nugara į krepšį. Moermanas taip pat yra produktyviausiai „du prieš du“ žaidžiantis krepšininkas (stato 30.9 proc. visų komandos užtvarų) bei yra efektyviausiai perdavimus, po įkirtimų krepšio link, realizuojantis žaidėjas.

Šiuolaikinės komandos remiasi žaidėjais, kurie gali susikurti progą metimui patys arba sukurti ją kitiems bei žaidėjais, galinčiais išpildyti derinius. Dauguma komandų savo sudėtyje turi du ar tris kūrėjus. Dabar dažnai nutinka taip, kad sunkusis krašto puolėjas atlieką šį vaidmenį. Tuo tarpu, įgudę vidurio puolėjai laikomi nykstančia rūšimi netgi NBA – dauguma komandų nori užtvaras statančio, perdavimus taškais paverčiančio ir gerai prieš derinį „du prieš du“ besiginančio vidurio puolėjo, priešingu atveju jos renkasi sunkiuosius krašto puolėjus, galinčius pelnyti taškus žaidžiant tiek veidu, tiek nugara į krepšį.

Iš anglų kalbos vertė Mindaugas Dapkus

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra