Mitas apie kritusį Lietuvos krepšinio lygį ir talentų stoką: Lietuva trejus metus iš eilės turi daugiausiai žaidėjų pajėgiausiose lygose (31) išsami analizė

Didžiausias krepšinio naujienų portalas Baltijos šalyse Krepsinis.net pristato naują ketvirtadienio rubriką, kurioje kiekvieną savaitę savo pastebėjimais ir analizėmis dalinsis krepšinio analitikas Erildas Budraitis.

Daugiau nei ketverius metus viename didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšinio portalų „RealGM.com“ Europos krepšinį analizuojantis E.Budraitis nuo šio sezono periodiškai rašo straipsnius Lietuvos krepšinio lygos (LKL) svetainėje, kur pateikia savo nuomonę bei analizes apie pajėgiausio šalies čempionato komandas ir žaidėjus.

Šiuo metu Švedijoje gyvenantis E.Budraitis kiekvieną ketvirtadienį su Krepsinis.net skaitytojais dalinsis savo analizėmis, pastebėjimais bei atkreips dėmesį į įdomius, bet ne visada lengvai pastebimus krepšinio pasaulio procesus.

Šalies krepšinio lygį galima matuoti įvairiais aspektais. Tai galima daryti, pavyzdžiui, pasitelkus rinktinės rezultatus – skaičiuojant pergales, pralaimėjimus ar medalių kiekį. Taip pat galima lyginti nacionalinius šalies čempionatus – komandų pajėgumą, rezultatus tarptautiniuose turnyruose, lankomumą ar lygos pažangumą.

Trečiasis variantas, apie kurį kalbama rečiau ir kurį analizuosiu šiame straipsnyje – žaidėjų paklausa ir vaidmenys geriausiose pasaulio lygose. Kiekvienos krepšinio sistemos tikslas – išugdyti kuo daugiau aukščiausios klasės žaidėjų, kurie vėliau padėtų nacionalinei rinktinei siekti pergalių tarptautiniuose turnyruose, trauktų gerbėjų dėmesį ir kartu didintų žaidimo populiarumą. Žinoma, geriausiai to pasiekti padeda savo šalies atstovų turėjimas dvejose prestižiškiausiose klubinėse pasaulio lygose – Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) ir Eurolygoje. Tad ši analizė padės geriau suprasti, kiek tam tikros tautybės žaidėjų rungtyniauja dvejose stipriausiose pasaulio krepšinio lygose, kas yra lyderiai Europoje, kaip tai susiję su rinktinių demonstruojamais rezultatais, kaip situacija keitėsi per pastaruosius penkerius sezonas ir, žinoma, kur Europos krepšinio kontekste šiuo metu yra Lietuva.

Tiesa, atsižvelgdamas į kelis svarbius faktorius, apie kuriuos kalbėsiu netrukus, ir siekdamas detalesnių rezultatų, vietoje paprasto ir primityvaus žaidėjų skaičiavimo tyrimą nusprendžiau pakreipti tikslesne linkme. Visų pirma, vien registruoti ir arba epizodiškai keliskart per sezoną į aikštelę įžengę žaidėjai nėra tokie pat naudingi arba yra išvis nesvarbus faktorius (pavyzdžiui, Eurolygoje komandos dažnai registruoja dublerių komandos žaidėjus, kurie dažniausiai niekada neprisijungia prie pagrindinės ekipos). Dėl šios priežasties pagal žaidimo laiką žaidėjus išskirsčiau į tris kategorijas – lyderius, vidutiniokus ir atsarginius.

Pirmoji, atsarginiai – vidutiniškai daugiau nei penkias, bet mažiau nei 15 minučių aikštelėje praleidžiantys žaidėjai. Kitaip jie dar vadinami 9–12 žaidėjai komandoje – atsarginiai, aikštelėje retai pasirodantys, ne itin svarbų vaidmenį turintys žaidėjai, tačiau pastoviai gaunantys bent riboto žaidimo laiko. Antroji kategorija, vidutiniokai – vidutiniškai daugiau 15, bet mažiau nei 25 minutes aikštelėje praleidžiantys žaidėjai. Tipinėje komandoje tai yra 5–8 žaidėjai, kartais net ir starto penketo nariai, tačiau dažniausiai kylantys nuo suolo, svarbūs komandos nariai, talkinantys lyderiams. Trečioji kategorija ir greičiausiai pati svarbiausiai – lyderiai, kurie aikštelėje praleidžia daugiau nei 25 minutes. Europoje tai dažniausiai yra starto penketo nariai, nešantys didžiausią krūvį ir prisiimantys daugiausiai atsakomybės. NBA lygoje daugiau nei 25 minutes žaidžiantys žaidėjai nebūtinai griežia pirmaisiais smuikais, tačiau juos taip pat galima laikyti vienais kertinių komandos žaidėjų.

Lietuvos rinktinė

Siekiant sumažinti duomenų kiekį, į tyrimą buvo įtrauktos tos Europos šalys, kurios pastaraisiais metais buvo konkurencingos ir sugebėjo sublizgėti, patekdamos į atkrintamąsias varžybas bent kartą pastaruosiuose trijuose svarbiausiuose tarptautiniuose turnyruose – 2012 metų olimpines žaidynėse, 2013 metų Europos čempionate arba 2014 metų pasaulio taurės turnyre. Tokių Europos šalių buvo vienuolika – Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Lietuva, Prancūzija, Rusija, Serbija, Slovėnija, Turkija ir Ukraina. Taip pat svarbu paminėti tai, kad į tyrimą nebuvo įtraukti natūralizuoti žaidėjai (pvz. Serge’as Ibaka) bei tie žaidėjai, kurie per vieną sezoną nesužaidė bent trejų Eurolygos rungtynių arba bent dešimties NBA susitikimų.

Visų pirma, nors pastaraisiais metais viešojoje erdvėje buvo nuogąstaujama dėl kritusio Lietuvos krepšinio lygio ir talentingų žaidėjų stygiaus (pastaruoju metu ypač akcentuojamas jaunų krepšininkų rengimas), skaičiai rodo priešingai – Lietuvos žaidėjų įtaka stipriausiose pasaulio lygose, lyginant su kitomis Europos šalimis, bent per pastaruosius penkerius metus ne tik nesumažėjo, bet pasiekė aukščiausią tašką.

Lietuva jau trejus metus iš eilės turi daugiausiai (!) stipriausiose lygose žaidžiančių (žaidžiančiais vadinu visus vidutiniškai penkias arba daugiau minučių aikštelėje praleidžiančius atletus) žaidėjų Europoje. Po 2011–2012 metų sezono – vienų juodžiausių metų Lietuvos krepšinio istorijoje – kai Lietuva pagal žaidėjų elitinėse lygose kiekį nusileido Graikijai, Ispanijai, Italijai, Kroatijai, Serbijai ir Turkijai – vėliau Lietuva išsiveržė į pirmą poziciją. Tiesa, 2012–2013 ir 2013–2014 metų sezonais Lietuva dalinosi pirmą vietą atitinkamai su Kroatija ir Serbija, tačiau šiemet, kai dvi Lietuvos Eurolygos komandos rėmėsi vietiniais žaidėjais, Lietuva tapo absoliučia lydere.

Žemiau pateiktame grafike galite pamatyti, kiek kurios Europos šalies žaidėjų 2014–2015 metų sezone sulaukė progos žaisti dvejose stipriausiose (Eurolygoje ir NBA) lygose:

Europos šalių žaidėjai NBA ir Eurolygoje

Analizuojant atskiras kategorijas, Rusiją šiame reitinge stipriai iškėlė atsarginiai žaidėjai, kurių šiemet dėl Eurolygoje rungtyniaujančių trijų komandų iš Rusijos buvo kaip niekad daug. Pagal atsarginius žaidėjus Rusija šiemet pirmauja Europoje (14), aplenkdama Turkiją (11) ir Lietuvą (8). Įdomu tai, kad Ispanijos klubai, kurių šiais metais Eurolygoje yra penki, atsarginių suolo pabaigą verčiau užpildo užsieniečiais nei vietiniais žaidėjais, kurių iš viso šiemet buvo vos keturi (!). Pagal vidutiniokų paklausą, Europoje pirmaujančius pozicijas užima ilgas tradicijas turinčios krepšinio mokyklos – Lietuva (14), Kroatija (12) ir Serbija (10).

Pačioje reikšmingiausioje, lyderių kategorijoje praėjusį sezoną pirmąją vietą dalinosi Europos čempione tapusi Prancūzija (7) su Ispanija, o šiemet visa galva aukščiau už kitus yra pasaulio taurės finale rungtyniavusi Serbija. Net dešimt Serbijos krepšinio mokyklos auklėtinių šį sezoną Eurolygoje rungtyniauja po daugiau nei 25 minutes per rungtynes, taip įrodydami, kad patekimas į pasaulio taurės finalą buvo dėsningas rezultatas.

Lietuvos lyderių kiekis, lyginant su pernai, sumažėjo nuo šešių iki keturių – išskyrus Paulių Jankūną, daugiau nė vienas iš praėjusį sezoną Eurolygoje svarbų vaidmenį turėjusių žaidėjų (Martynas Gecevičius, Renaldas Seibutis, Darjušas Lavrinovičius, Mantas Kalnietis) šiemet stipriausioje Europos lygoje nerungtyniauja ir arba žaidžia Europos taurėje, arba gydosi traumas turėdami sutartis su Europos taurės komandomis.

Jonas Valančiūnas 2013–2014 metų sezone buvo šeštasis po daugiau nei 25 minutes rungtyniaujantis žaidėjas, prie kurio šiemet prisijungė Donatas Motiejūnas bei du Klaipėdos „Neptūno“ puolėjai – Deividas Gailius ir Donatas Zavackas.

Žemiau pateiktame grafike pavaizduotas Lietuvos žaidėjų paklausos elitinėse lygose kitimas per pastaruosius penkerius sezonus. „5M+“ rodo pirmosios (žemiausios) kategorijos, „15M+“ – antrosios, „25M+“ – trečiosios, svarbiausios (lyderių) kategorijos žaidėjus:

Lietuvos žaidėjų paklausa elitinėse lygose

Sustiprėjusios Donato Motiejūno pozicijos Hjustono „Rockets“ klube lėmė tai, kad pirmą kartą nuo 1999 metų ir trečią kartą istorijoje Lietuva NBA lygoje turi du po bent 25 min. aikštelėje praleidžiančius žaidėjus. Iki šiol tokie atvejai buvo užfiksuoti tik 1997–1998 ir 1998–1999 metų sezonais, kai svarbius vaidmenis Klivlando „Cavaliers“ ir Portlando „Trail Blazers“ komandose turėjo atitinkamai Žydrūnas Ilgauskas ir Arvydas Sabonis.

Pastebint kitų Europos šalių tendencijas, verta atkreipti dėmesį į Slovėniją ir Rusiją. Po 2012–2013 metų sezono įvykusio Liublianos „Union Olimpijos“ pasitraukimo iš Eurolygos Slovėnijos žaidėjai nebeturi tiek daug galimybių semtis patirties aukščiausiame lygyje kaip anksčiau ir tai ateityje Slovėnijai gali sukelti daugybę problemų. Lyginant su, pavyzdžiui, 2010–2011 metų sezonu, Slovėnijos žaidėjų elitinėse lygose skaičius susitraukė beveik trigubai – nuo 18 iki 7. Slovėnijos lyderių, žaidžiančių po bent 25 minutes, skaičius nuo 2011–2012 metų sezono susitraukė nuo penkių iki vos vieno. Fynikso „Suns“ klubo žvaigždė Goranas Dragičius liko vienintelis slovėnas NBA ir Eurolygos lygose, turintis vieno iš lyderių rolę.

2013 metų Europos čempionate paskutinę vietą su kitomis trimis rinktinėmis pasidalinusi Rusija 2013–2014 metų sezone buvo vienintelė tarp stipriausių 11 Europos šalių, neturėjusių nė vieno (!) svarbiausiai trečiajai kategorijai priklausančio žaidėjo. Praėjusį sezoną Andrejus Kirilenka Bruklino „Nets“ ekipoje neturėjo reikšmingo vaidmens, aikštelėje praleisdavo vid. 19 minučių, o be XXI amžiaus Rusijos krepšinio simbolio neatsirado nė vienas žaidėjas iš Rusijos, sulaukęs šanso žaisti po daugiau nei 25 minutes per rungtynes.

Paskutinis aspektas, kurį noriu apžvelgti – vis dar didžiulis skirtumas jėgų santykyje tarp JAV, Europos ir likusio pasaulio pagal lyderių vaidmenų pasiskirstymą. Nepaisant kasmet gerinamo rekordinio užsieniečių skaičiaus NBA lygoje, amerikiečiai ir toliau užtikrintai dominuoja ir užima didžiąją dalį lyderių vaidmenų dvejose stipriausiose pasaulio lygose.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti – NBA ir Eurolygoje šį sezoną 54-iose komandose po daugiau nei 25 minutes aikštelėje praleidžia iš viso 224 žaidėjai (161 NBA ir 63 Eurolygoje). Iš 224 esamų svarbiausių žaidėjų pozicijų amerikiečiai užima net 153, visi likę europiečiai kartu sudėjus – 53. Net Eurolygoje europiečiai neturi didžiulio pranašumo prieš amerikiečius. Lyderių vaidmenis Eurolygoje 2014–2015 metų sezone turi 33 žaidėjai iš Europos ir 24 iš JAV. Amerikiečių dominavimas Europos krepšinyje dar aiškiau matosi iliustracijoje žemiau:

Amerikiečių dominavimas Europos krepšinyje

Iliustracijoje taip pat puikiai matosi kitų žemynų, išskyrus Šiaurės Amerikos ir Europos, atsilikimas – tik 8 proc. NBA ir Eurolygos komandos lyderių yra iš Afrikos, Pietų Amerikos, Australijos arba Azijos.

Suvokti Lietuvos krepšinio mokyklos dydį pasaulio mastu gali padėti faktas, kad Lietuva šioje iliustracijoje Europai padėjo nuspalvinti keturis žmogeliukus. Kaip jau minėjau anksčiau, Lietuva šiemet turi keturis vieną svarbiausių pozicijų komandoje užimančius ir daugiau nei 25 min. rungtyniaujančius žaidėjus, o tai yra 1,8 proc. visų tokį vaidmenį turinčių NBA ir Eurolygos žaidėjų.

Krepšinio analitiką Erildą Budraitį galite sekti „Facebook“.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą