M.Nicolos agresyvios gynybos paslaptys: kokią kainą „Lietuvos rytas“ už tai sumokėjo? (28) analizė

Kai antrajame kėlinyje Kauno „Žalgirio“ krepšininkai buvo atitrūkę 16 taškų skirtumu, atrodė, kad Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos startas patvirtins išankstines prognozes: Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandai šalies čempionų riešutas – vis dar neįkandamas.

Tačiau tai, ką Marcelo Nicolos auklėtiniai parodė po didžiosios pertraukos, o ypatingai ketvirtajame kėlinyje, šiai finalo serijai įpūtė intrigos. „Lietuvos rytas“ žino kaip ir geba išmušti „Žalgirio“ ekipos puolimą iš vėžių.

Per pirmąją mačo dalį į savo krepšį 43 taškus leidę įmesti „Lietuvos ryto“ krepšininkai pademonstravo kardinaliai pasikeitusią gynybą antroje susitikimo dalyje, kai „Žalgiris“ pasižymėjo 30 taškų.

„Lietuvos rytas“ parodė, kad finalo serijos susitikimuose gali perimti rungtynių kontrolę į savo rankas. Pirmojoje akistatoje M.Nicola tam pasitelkė itin agresyvią gynybą. Argentinietis griebėsi paskutinio šiaudo, tačiau gerokai rizikavo.

Sostinės klubas lemiamą ketvirtį pradėjo turėdamas 11 taškų deficitą, tačiau jo pabaigoje kvėpavo „Žalgirio“ krepšininkams į nugaras – 64:65. Intrigą į pirmąjį serijos mačą vilniečiai sugrąžino tik itin agresyvios gynybos dėka, kurios pagrindu tapo Kšištofas Lavrinovičius.

Ketvirtajame kėlinyje „Lietuvos rytas“ ėmė taikyti agresyvią „hedžingo“ gynybos prieš pikenrolą taktiką, kai besiginantis aukštaūgis itin agresyviai atakuoja žaidėją su kamuoliu, mėgindamas išmušti jį iš vėžių ir priversti suklysti.

Tokioje situacijoje aukštaūgis privalo pasižymėti itin greitu kojų darbu, kad staiga užtvėręs žaidėjui su kamuoliu kelią ir sulaukęs iš po užtvaros savo dengiamąjį pasivijusio gynėjo, galėtų staigiai sugrįžti prie į baudos aikštelę įkirtusio aukštaūgio.

Prieš pikenrolą ginantis šiuo metodu, neapsieinama be pagalbos veiksmų. Ketvirtajame kėlinyje svarbiausias pagalbos gynyboje užduotis sėkmingai vykdė Mike‘as Moseris ir Travisas Leslie. Kai K.Lavrinovičius, kartu su gynėju, atakuodavo po užtvaros judantį žaidėją su kamuoliu, šie du amerikiečiai pasislinkdavo į baudos aikštelę, kur neleisdavo priimti kamuolio įkirtusiam aukštaūgiui. Tokiu atveju be priežiūros atsidurdavo „Žalgirio“ žaidėjai ties perimetro linija.

K.Lavrinovičius taiko agresyvų „hedžingą“, o M.Moseris pasislenka į baudos aikštelę ir laukia galimo perdavimo. Rezultatas – išprovokuota klaida.

Taikant agresyvų „hedžingo“ metodą prieš pikenrolą „Lietuvos rytas“ ketvirtajame kėlinyje privertė „Žalgirį“ suklysti 3 kartus. Tuo tarpu 4 sykius šeimininkų komandos žaidėjas buvo kaip reikiant išmuštas iš vėžių – iki perimto kamuolio trūko labai nedaug.

Agresyvi „Lietuvos ryto“ gynyba taip pat pasižymėjo aktyviu presingu aukštai: žaidėjas su kamuoliu buvo intensyviai presinguojamas, buvo neleidžiama priimti kamuolio ant perimetro linijos išvestiems Artūrui Milakniui ir Jamesui Andersonui, o visa vilniečių gynyba buvo pasislinkusi labai aukštai ir stengėsi nutraukti bet kokį „Žalgirio“ bandymą regzti derinį.

Nors „Lietuvos rytui“ tokiais agresyviais veiksmais gynyboje didžiąją lemiamo ketvirčio dalį pavyko išmušti žalgiriečius iš vėžių, M.Nicolos rizika kainavo atkovotus kamuolius gynyboje. Ji galėjo kainuoti dar brangiau, nes ginantis agresyviai ir remiantis pagalbos veiksmais, be priežiūros yra paliekami žaidėjai ant perimetro linijos.

Būtent dėl itin agresyvios „Lietuvos ryto“ gynybos „Žalgiris“ ketvirtajame kėlinyje net 6 kartus atakavo krepšį nuo tritaškio linijos be priežiūros. Tikslą pasiekė tik vienintelis A.Milaknio tritaškis, kuris buvo ir lemiamas metimas šiose rungtynėse. Tas tolimas metimas nebuvo atsitiktinumas. Prieš tai pavojingiausias „Žalgirio“ snaiperis ketvirtajame kėlinyje buvo spėjęs išmesti du tritaškius visiškai laisvas.

Kitas momentas – atkovoti kamuoliai gynyboje. Kaip po pralaimėjimo pabrėžė tiek M.Nicola, tiek Mindaugas Lukauskis, būtent tai kainavo „Lietuvos rytui“ pergalę. „Žalgiris“ šiame susitikime po vilniečių krepšiu sugriebė net 23 kamuolius. Tačiau šioje situacijoje kyla klausimas: ar „Lietuvos ryto“ trenerių štabas supranta, jog prasta kova dėl atšokusių kamuolių gynyboje glaudžiai koreliuoja su itin agresyvia gynyba aukštai?

Kai K.Lavrinovičius atakuoja „Žalgirio“ gynėjus su kamuoliu ties tritaškio linija arba dar aukščiau, jo tiesioginis dengiamasis (Artūras Gudaitis/Robertas Javtokas) prie krepšio atsiduria pirmas ir gali užsiimti reikiamą poziciją kovoti dėl kamuolio. Kai „Lietuvos ryto“ aukštaūgiai, kartu su ekipos gynėjais, taiko „hedžingą“ „Žalgirio“ „mažiukams“ su kamuoliu, šeimininkų komandos priekinės linijos žaidėjai gali šeimininkauti baudos aikštelėje ir užsiimti geriausias pozicijas kovai dėl kamuolių.

Geriausiai šią situaciją iliustruoja epizodas, kuris ir nulėmė rungtynių baigtį. Iki susitikimo pabaigos likus žaisti pusantros minutės, „Lietuvos rytas“ agresyviai mėgino neutralizuoti vieną svarbiausių „Žalgirio“ atakų. Tačiau dėka vilniečių išsidėstymo itin aukštai, „Žalgirio“ aukštaūgiai galėdavo atsidurti baudos aikštelėje ir užsiimti reikiamas pozicijas pirmiau už savo tiesioginius oponentus. Tai leido šeimininkams atkovoti du kamuolius puolime ir pasinaudoti tokiose situacijose natūraliai atsirandančia spraga – kažkas iš varžovų prie perimetro linijos liko laisvas. Šį kartą tai buvo A.Milaknis, kurio ranka nesudrebėjo, o jo metimas leido „Žalgiriui“ įtvirtinti pergalę.

Lemiama „Žalgirio“ ataka: „Lietuvos ryto“ aukštaūgiai yra pasislinkę labai aukštai, taiko „hedžingą“, tačiau baudos aikštelėje pirmieji atsiduria „Žalgirio“ aukštaūgiai, kurie gali užsiimti reikiamą poziciją kovai dėl kamuolio.

„Lietuvos ryto“ gynybos veiksmai ketvirtajame kėlinyje tik dar kartą patvirtino krepšinyje įsigaliojusią taisyklę: jeigu nori įgyti pranašumą, turi kažką paaukoti. Šiuo atveju „Lietuvos rytas“ mėgino neutralizuoti „Žalgirio“ atakas ir priversti šeimininkus palūžti psichologiškai nuolat klystant ir panikuojant puolime. Tuo pačiu vilniečiai aukojo kovą dėl kamuolių gynyboje ir tikėjosi, jog panikos apimti „Žalgirio“ perimetro žaidėjai nesugebės sklandžiai įveikti agresyvios gynybos ir surasti be priežiūros ties tritaškio linija paliktų komandos draugų.

M.Nicolos rizika praktiškai pasiteisino. Tačiau tą vakarą krepšinio Dievai šypsojosi „Žalgiriui“. Jau minėtoji ataka likus žaisti pusantros minutės – geriausias to pavyzdys.

Ribotos „Lietuvos ryto“ komandos galimybės gynyboje pirmoje mačo dalyje leidžia daryti prielaidą, jog sostinės klubas nėra pajėgus stabdyti „Žalgirio“ atakų gindamasis vidutiniu intensyvumu. „Lietuvos rytas“ sėkmės gali pasiekti tik taikydamas itin agresyvią gynybą, tačiau jeigu „Žalgiris“ perpras, kaip ją išgliaudyti, vilniečių šansai šioje serijoje nuveikti kažką ypatingo dar labiau sumažės.

Tuo pačiu „Lietuvos ryto“ sirgaliams pirmasis serijos mačas galėjo įpūsti peno optimizmui. Po labai ilgos pertraukos „Lietuvos ryto“ žaidime svarbų vaidmenį vaidino ir savo užduotis sėkmingai pildė atsarginiai krepšininkai. T.Leslie ir M.Moseris buvo svarbios figūros agresyviosios Vilniaus ekipos gynybos schemose, o K.Lavrinovičius parodė, kad jis šioje serijoje gali tapti labai svarbiu faktoriumi.

Veteranas pranoksta mobilumu A.Kavaliauską ir yra kur kas labiau tinkamas „hedžingo“ prieš pikenrolą taktikai nei pagrindinis „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjas. K.Lavrinovičius taip pat parodė, jog gali būti labai naudingas puolime – jo gebėjimas „ištraukti“ iš baudos aikštelės pagrindinį „Žalgirio“ gynybos ramstį Robertą Javtoką ir beveik be klaidų realizuoti metimus gali užtarnauti aukštaūgiui netikėtai svarbų vaidmenį serijoje.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą