„Lietuvos rytas“ grįžta ten, kur buvo lygiai prieš metus (12)

Lygiai prieš metus, Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) sezono pradžioje rugsėjį, Vilniaus „Lietuvos rytas“ rungtynes pradėdavo be tikro įžaidėjo.

Pagrindinio atakų organizatoriaus vaidmuo buvo patikėtas Davidui Loganui, o jam atsikvėpti bei pažaisti labiau priimtinoje atakuojančio gynėjo pozicijoje leisdavo Corey Fisheris.

„Lietuvos rytas“ ilgokai ieškojo antrojo įžaidėjo. Iš pradžių, buvo bandomas Lietuvoje ne vieną sezoną praleidęs Rashaunas Broadusas, tačiau jo paslaugų buvo atsisakyta gruodį. Galiausiai, prieš pat Naujuosius metus buvo įsigytas Clevinas Hannah.

Taip „Lietuvos rytas“ keturis mėnesius vertėsi tik su vienu tikru įžaidėju. Atrodo, kad panašioje situacijoje sostinės komanda atsidurs ir šio sezono pradžioje.

Tiesa, yra vienas esminis skirtumas.

Praėjusį sezoną su vienu atakų organizatoriumi „Lietuvos rytas“ pradėjo iš dalies dėl to, jog prieš pat sezono pradžią Vilnių dėl asmeninių priežasčių paliko Donnie McGrathas. Tuo metu laisvųjų agentų rinka jau buvo gerokai aptuštėjusi, tad skubiai rasti pakaitalą amerikiečiui „Lietuvos rytui“ nepavyko. O ir Tomas Pačėsas, panašu, buvo linkęs pabandyti D.Loganą „pirmoje“ pozicijoje.

Šią vasarą du įžaidėjus „Lietuvos rytas“ įsigijo labai anksti. Ir apie abiejų jų – Chriso Kramerio ir Marco Carterio – įsigijimą paskelbė vienu pranešimu liepos pabaigoje. Jame galima buvo rasti ir „Lietuvos ryto“ sporto direktoriaus Lino Kleizos citatą, jog abu krepšininkai atitinka keliamus reikalavimus.

„Abu komandos naujokai atitinka visus reikalavimus, kuriuos mes keliame artėjančio sezono ekipai, – pastiprinimą komentavo L.Kleiza. – Abu žaidėjai yra labai kovingi, jaučia aistrą krepšiniui bei nori iškovoti kuo daugiau pergalių.“

Jei Ch.Krameris daro tai, ko iš jo galima buvo ir tikėtis – puikiai skirsto kamuolius komandos draugams, įneša žaidimui greičio bei solidžiai ginasi, tai M.Carterio žaidimas sezono pradžioje atrodo nuviliantis.

Panašiai, kaip ir su D.Loganu praėjusiame sezone, „Lietuvos rytas“ dar kartą mėgina didžiąją karjeros dalį atakuojančiu gynėju rungtyniavusį naujoką paversti įžaidėju. Skirtingai nei D.Loganui, M.Carteriui ši pozicija yra labiau svetima nei artima. Dar prieš keletą sezonų Graikijoje, kai atstovavo Atėnų AEK, amerikietis kartais atlikdavo ir lengvojo krašto puolėjo funkcijas.

Todėl neturėtų pernelyg stebinti tai, jog M.Carteris nedemonstruoja savybių, reikalingų patikimam atakų organizatoriui, o jo žaidimas nuvilia ir patį Rimą Kurtinaitį.

„Anksti kalbėti. Nenoriu, kad jis taip žaistų. Aš bandau jį surasti, bet kol kas nepavyksta. Ginasi jis neblogai, bet puolime turi problemų. Jis gali įmesti 10–15 taškų, bet nepataiko. Jis stiprus pikenrolo gynyboje ir vienas prieš vieną“, – po rungtynių su Alytaus „Dzūkija“, kuriose M.Carteris per 11 minučių prametė visus 5 metimus, neatliko nė vieno rezultatyvaus perdavimo ir surinko minus 2 naudingumo balus, kalbėjo „Lietuvos ryto“ strategas.

Tai nebuvo pirmosios tokios blankios rungtynės „Lietuvos ryto“ naujokui. Sezoną 32 metų 192 cm ūgio amerikietis pradėjo per keturias rungtynes arba per 40 minučių sukrapštydamas 15 taškų (po 3,8 per mačą), atlikdamas vos 2 rezultatyvius perdavimus (0,5 vid.) ir surinkdamas 7 naudingumo balus (1,8 vid.). Jis realizavo 1 iš 4 tritaškių ir 4 iš 12 dvitaškių.

Dar svarbiau nei asmeninė statistika – tai, kaip šis gynėjas atlieka jam skirtą užduotį organizuoti komandos puolimą. Faktas, jog dvikovoje su „Dzūkija“ iš jo šias pareigas kurį laiką perėmė Jimmy Baronas, sako labai daug.

Pilnai išreikštas atakuojantis gynėjas J.Baronas, rungtyniaudamas kartu su M.Carteriu, atliko atakų organizatoriaus funkcijas – parinkdavo derinius, įžaisdavo kamuolį. Buvo akivaizdu, jog taip R.Kurtinaitis siekia atgaivinti M.Carterį, įvesdamas jį į schemas, kurios sukurtos išvesti metimams „Lietuvos ryto“ atakuojančius gynėjus – J.Baroną ir Beną Madgeną.

Vis tik šis sumanymas taip pat nepateisino. M.Carteris atrodė nerandantis sau vietos aikštėje, jam trūko pasitikėjimo savimi. Situacijose, kai amerikietis įgydavo patogią progą metimui, jis sudvejodavo. Gynyboje amerikiečiui akivaizdžiai stigo noro ir pastangų.

R.Kurtinaitis ne kartą pabrėžė, jog M.Carteris yra puikių gynybinių sugebėjimų krepšininkas. Taip, amerikietis yra aukštas įžaidėjo pozicijai, turi tvirtą kūną ir ilgas rankas. Jis gali gerokai apsunkinti judėjimą savo tiesioginiams oponentams, neleisti jiems patogiai įeiti į užtvaras.

Vis tik mačas su dzūkais leido dar kartą įsitikinti, jog M.Carteriui gynyba nėra maloniausias žaidimo elementas. Vangokas amerikietis dusyk vienas prieš vienas liko už „Dzūkijos“ įžaidėjo Alexo Hernandezo nugaros, o kitoje situacijoje net nemėgino suvaidinti noro sustabdyti į greitą ataką pasileidusį oponentą.

Laiko atgaivinti M.Carterį R.Kurtinaitis turi mažai. Spalio 11 dieną „Lietuvos rytas“ žais pirmąsias Europos taurės grupės etapo rungtynes su Bilbao „RETAbet“, o iki to laiko LKL laukia akistatos su Prienų–Birštono „Vytautu“ ir Kauno „Žalgiriu“.

Be to, prie komandos prisijungus Loukui Mavrokefalidžiui, „Lietuvos rytas“ atsidūrė situacijoje, kai prieš kiekvieną LKL susitikimą turės rinktis, kurio legionieriaus neregistruoti. Jei M.Carteris per artimiausius mačus nesublizgės, jis gali tapti ne tik vienerių rungtynių stebėtoju, tačiau ir pirmuoju, kuris šį sezoną paliks sostinės klubą.

Jeigu taip nutiks, teoriškai „Lietuvos rytas“ atsidurs ten, kur buvo praėjusio sezono pradžioje, nors praktiškai jau dabar vilniečiai verčiasi tik vienu tikru įžaidėju.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra