Kur lemiamoje serijoje dingo kapitonas? (52)

Praėjusią vasarą Antanas Kavaliauskas parodė lojalumą ir atmetęs Kauno „Žalgirio“ pasiūlymą su Vilniaus „Lietuvos rytui“ pasirašė ilgalaikę sutartį, taip tapdamas brangiausiu komandos žaidėju ir kapitonu.

Atrodė, kad būtent A.Kavaliauskas yra ta figūra, aplink kurią turėjo būti buriama visa komanda ir tas žmogus, kuris kels siaubą varžovams po krepšiais, bet taip neatsitiko.

Sezono pradžia aukštaūgiui buvo vangoka, kadangi jį kankino traumos, dėl kurių kapitonas turėjo praleisti trejas labai svarbias Europos taurės rungtynes. Vilniečiams pasitraukus iš tarptautinio turnyro, į komandą atėjo Tomas Pačėsas, kuris nusprendė 207 cm ūgio žaidėją perstumti iš „centro“ į sunkiojo krašto puolėjo poziciją.

Adaptacijai A.Kavaliauskas turėjo nemažai laiko ir Karaliaus Mindaugo taurės finalui pasiruošę idealiai – į Kauno „Žalgirio“ krepšį įmetė 20 taškų, sugriebė 7 kamuolius ir surinko 28 naudingumo balus, taip tapdamas finalo MVP. Tuomet Antanas aikštelėje viską darė idealiai – pataikė tiek iš toliau, tiek iš arčiau, o po realizuotų metimų atsilošus lietuvis sulaukė palyginimų su Dirku Nowitzkiu.

Vėliau „Lietuvos rytui“ A.Kavaliausko tarsi nereikėjo, kadangi komandoje apstu aukštaūgių, todėl jam buvo leista pasigydyti traumas arba mažiau svarbiose rungtynėse pažaisti 15–20 minučių. Kaip ir visa „Lietuvos ryto“ organizacija, taip ir sirgaliai laukė A.Kavaliausko gero pasirodymo LKL finale prieš Kauno „Žalgirį“.

Iki tol vilniečiams reikėjo pusfinalyje įveikti Klaipėdos „Neptūną“ ir šioje serijoje pasigedome tikrojo kapitono indėlio.

Pirmajame susitikime vilnietis įmetė 13 taškų ir surinko 20 naudingumo balų, bet „Lietuvos rytas“ 12 taškų skirtumu neprilygo klaipėdiečiams. Antrajame serijos mače Antanas gavo pasireikšti tik 8 minutes, o ilgiau žaisti jam sutrukdė patirta nedidelė trauma.

Dvejose pergalingose rungtynėse A.Kavaliauskas aikštelėje buvo mažai pastebimas – 11 taškų ir 12 naudingumo balų per 41 minutę. Dvikovoje penktadienį Klaipėdoje lemiamas vilniečių spurtas įvyko būtent tada, kai kapitonas sėdosi ant suolo ir jį sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje pakeitė Gediminas Orelikas.

„Pabaigoje sumažinome sudėtį ir Oreliko žaidimas sunkiuoju kraštu mums atvėrė daug galimybių, į kuriuos varžovai tinkamai nesureagavo. Gudaičio ir Oreliko kombinacija pabaigoje lėmė tai, jog išsivežėme į priekį ir laimėjome. Antanas šiai dienai yra prastesnėje formoje ir tikimės, kad kitose rungtynėse sužais geriau“, – tada sakė T.Pačėsas.

A.Kavaliauskas – itin emocingas vyras, ypatingai tuomet, kai jam tiesiog nesiseka. Po krepšiu gerą padėtį susikūręs aukštaūgis įmetė dvitaškį, bet teisėjas užfiksavo žingsnius. Po to epizodo liejosi emocijos ir žaidėjas buvo arti techninės pražangos, bet arbitrai svarbiu metu jo skirti nesiryžo. Suprantamos tokios emocijos, kai privalai būti ekipos lyderis, o savo taškus pelnei pataikęs 2 baudas ir pataisęs komandos draugo netaiklų metimą.

Apskritai susidaro įspūdis, kad A.Kavaliauskui sunkiojo krašto puolėjo pozicija yra nepatogi. Varžovai atsitraukia ir leidžia mesti tritaškius, kuriuos aukštaūgis realizuoja itin retai (0/5 serijoje su „Neptūnu“), o žaidimo arčiau krepšio apskritai buvo mažai. Belieka tik spėlioti, kodėl T.Pačėsas nepabandė grąžinti A.Kavaliausko atgal į vidurio puolėjo poziciją.

T.Pačėsas buvo tarsi pranašas sakydamas, jog lemiamose rungtynėse A.Kavaliauskas sužais geriau. Ir sužaidė, bet ne tada, kuomet to labiausiai reikėjo.

Per pirmuosius du kėlinius A.Kavaliauskas buvo agresyvus po krepšiais ir naudojosi skysta Vytauto Šarakausko gynyba, todėl rinko taškus, kurių iš viso per pirmąją mačo pusę įmetė 12. Po pertraukos A.Kavaliauskas buvo visiškai tuščias iki pat 38-osios minutės, kai sumetė abi baudas. Nors aukštaūgis sugriebė labai svarbų kamuolį po netaiklaus komandos draugo metimo ir pelnė paskutinius komandos taškus pusfinalyje, to neužteko.

Vienas epizodas parodė, jog krepšininkas tikrai nėra geriausios sportinės formos, kai palikdamas aikštelę sunkiai gaudė kvapą ir atrodė tikrai pavargęs. Dar praėjusį sezoną pusfinalio serijoje A.Kavaliauskas buvo tiesiog fantastiškas, kai į „Neptūno“ krepšį įmesdavo 18,9 taško, atkovodavo po 9 kamuolius ir rinkdavo 26,8 naudingumo balo. Šiemet skaičiai suprastėjo daugiau nei dvigubai: 9,2 tšk., 3,6 atk. kam. ir 12,6 naud. bal.

Ryškaus lyderio „Lietuvos rytui“ ir pristigo serijoje su „Neptūnu“. Juo tarpsi bandė būti Adas Juškevičius, bet paskutinėse rungtynėse nieko nenuveikė. Epizodais ekipą traukė Kendrickas Brownas, tačiau per daug blogų sprendimų priėmęs amerikietis turėdavo sėstis ant suolo.

Lietuvos rinktinės sirgaliams belieka tikėtis, kad A.Kavaliauskas spės psichologiškai atsigauti po nesėkmingo sezono ir tinkamai fiziškai pasirengti vasaros išbandymams.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą