K.Pangosas: apie Kanados krepšinio paslaptį, D.Sabonio greitakalbę ir E.Ulanovo metimo techniką (30) interviu

Kauno „Žalgirio“ legionierius Kevinas Pangosas buvo labai artimas Domanto Sabonio bičiulis Gonzagos universitete. Nors krepšininkai kartu rungtyniavo tik vienerius metus, jie labai suartėjo ir tapo gerais draugais.

Naujasis žalgirietis juokavo, kad lietuvis angliškai kalba greičiau už jį patį.

„Keletą kartu jis įlipo į automobilį ir pradėjo šnekėti. Jis angliškai kalba greičiau nei aš kada nors esu kalbėjęs“, – bendraudamas su portalu Krepsinis.net juokėsi K.Pangosas.

Kanadietis pasidalino savo mintimis apie pirmuosius įspūdžius Kaune, Šarūną Jasikevičių, ketverius metus, praleistus Gonzagos universitete, bandymus patekti į NBA, Edgaro Ulanovo metimo techniką bei problemas, mėginant nepasiklysti Kaune.

Tuo tarpu „Žalgiris“ nusprendė išsiaiškinti, kiek visame pasaulyje yra „žaliai baltų“ gerbėjų, tad kviečia visus komandos sirgalius pasirašyti Pasauliniame „Žalgirio“ fanų surašyme, kurį palaiko „Utenos alus“.

„Man čia labai patinka. Nuostabi infrastruktūra. Labai malonūs komandos draugai. Manau, kad esame gera komanda. Turime daug talento“, – pokalbį su Krepsinis.net pradėjo K.Pangosas.

– Ką galėtumėte pasakyti apie Šarūną Jasikevičių ir jo įtaką jūsų sprendimui prisijungti prie „Žalgirio“?

– Dėl jo apsispręsti man buvo kur kas lengviau, nes jis buvo nuostabus krepšininkas ir kartu įžaidėjas. Tai man buvo labai svarbu, nes aš norėjau iš jo išmokti kažko, kas man leistų pakelti savo žaidimą į kitą lygį.

– Matėte jį žaidžiantį prieš tai, kai tapote profesionaliu krepšininku?

– Taip. Mačiau jo žaidimo Europoje epizodus ir jis atrodė neįtikėtinai. Taip pat prisimenu, kai jis žaidė NBA. Tada dar buvau jaunesnis. Jis žaidė įvairiose komandose ir žino, ko reikia, kad taptum didžiu krepšininku.

– Pakalbėkime apie Kanados krepšinį ir jo sėkmės paslaptį. Pastaraisiais metais daugybė kanadiečių patenka į NBA aukščiausiais šaukimais. Kodėl jūsų šalyje krepšininkų rengimas tapo toks produktyvus?

– Nežinau. Krepšinis tiesiog tapo labai populiariu. Visi žaidžia krepšinį ir visiems ši sporto šaka labai patinka. Manau, kad prie to svariai prisidėjo ir Toronto „Raptors“ komanda. Ji tapo tikslu visiems jauniems krepšininkams. Visi seka kiekvieną šios ekipos naujieną ir nori joje žaisti. Kai visi kaunasi dėl to paties tikslo, atsiranda didesnė konkurencija. Mes labai stipriai konkuruojame ir tuo pačiu taip augame.

– Taigi jūs esate „Raptors“ gerbėjas taip pat?

– Taip, be jokios abejonės.

– Ką prognozuojate artėjančiame sezone, ką jie pasieks šį kartą?

– Manau, kad jie vėl bus labai geri. Tikiuosi, kad tai bus metai, kai mes pagaliau galėsime įveikti „Cavaliers“ ir kitas elitines lygos komandas ir laimėsime titulą.

Pangosas ir Sabonis

– Prisiminkite savo ketverius metus Gonzagos universitete. Kokie prisiminimai liko iš ten?

– Gonzagos universitete jaučiausi labai patogiai. Man ten viskas labai patiko. Buvome labai artimi draugai su Domantu Saboniu. Jis yra vienas geriausių mano draugų. Žaidžiau su juo tik vienerius metus, tačiau mes dažnai leidome laiką kartu už aikštelės ribų. Man labai patiko su juo kartu žaisti, nes Domantas atiduoda tiek daug energijos, žaidžia su tokia neapsakoma aistra. Esu labai laimingas jį matydamas NBA. Tikiu, kad jo ateitis yra akinančiai šviesi. Nekantrauju jį pamatyti žaidžiantį NBA.

– Gal prisimenate kokį nors smagų nutikimą su Domantu, kuris įstrigo ilgam?

– Papasakoti juokingą istoriją apie Domantą? Jų buvo daug (Juokiasi, – aut. past.). Keletą kartu jis įlipo į automobilį ir pradėjo šnekėti. Jis angliškai kalba greičiau nei aš kada nors esu kalbėjęs. Juokinga tai, kad kai tu nepažįsti Domanto, tu gali jį palaikyti tyliu ir kukliu žmogumi, kuris daug nešneka, tačiau kai jį pažįsti, jis neįtikėtinai smagus. Jis daug šneka, šoka, daro visokias nesąmones. Jis yra tikrai labai linksmas vyrukas. Su juo turėjau daug smagių akimirkų.

– Jūs puikiai žaidėte Gonzagos universitete, tačiau jums nepavyko patekti į NBA. Kaip galvojate, kodėl taip nutiko?

– Nesu tikras. NBA daug priklauso nuo atsiradimo tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Tuo metu žmonės galvojo, kad nesu pakankamai geras. Taip nutinka, tačiau aš turiu tęsti sunkų darbą ir mėginti tapti geresniu krepšininku kiekvieną dieną. Galbūt vieną dieną man pavyks ten patekti. NBA niekur nedings. Esu laimingas, kad žaisiu Eurolygoje ir tikiu, kad vieną dieną žengsiu tą žingsnį į NBA.

– Šią vasarą jūs sėkmingai pasirodėte NBA Vasaros lygoje. Kiek svarbus jums asmeniškai buvo tas geras pasirodymas?

– Buvau laimingas, kad žaidžiau geriau nei pirmaisiais metais, nes pirmaisiais metais, kai atstovavau Dalaso „Mavericks“, žaidžiau labai blogai. Buvau nusivylęs savimi. Manau, kad palikau gerą įspūdį NBA skautams ir treneriams. Esu laimingas dėl to, tačiau turiu ir toliau rodyti gerą žaidimą, nes to nepakako. Dabar laukiu sezono Eurolygoje. Noriu tapti geresniu krepšininku, konkuruodamas su geriausiais Europos žaidėjais.

Pangosas

– Jūsų viena stipriausių žaidimo pusių, jei ne stipriausia, yra metimas. Pasižymite labai taisyklinga metimo technika. Kieno tai nuopelnas? Tai trenerių ar tėvų nuopelnas?

– Galima sakyti, kad ir tų, ir tų, nes mano tėvas yra krepšinio treneris, o mama taip pat žaidė krepšinį. Dar kai buvau labai jaunas, mano tėvas išmokė mane taisyklingai mesti. Mes kartu daug dirbome. Po to aš labai daug metų praleidau šlifuodamas tą metimo techniką, kol ji tapo pastovi, nepriklausomai nuo situacijos. Yra nemažai dalykų, kuriuos norėčiau patobulinti savo metime, tačiau tėvas mano metimui padarė tikrai didelę įtaką.

– Taigi jūs turbūt esate vienas tų krepšininkų, kurie mano, jog metimo tikslumas priklauso nuo metimo technikos?

– Taip, tai labai svarbu. Jeigu tu praktikuojiesi mesti į krepšį identiška metimo technika ilgą laiką, tikimybė, kad pataikysi, žinoma, išauga. Tavo metimas tampa stabilesnis. Aš stengiuosi atakuoti krepšį identiškai kiekvieną kartą.

– Tuomet ką jūs galvojate apie Edgaro Ulanovo metimo techniką?

– (Juokiasi, – aut. past.) Žinote, kas juokingiausia? Tai tikrai nėra įprasta metimo technika, tačiau jis pataiko tuos metimus. Ir pataiko labai gerai. Kiekvienas turi savo unikalią techniką. Nemanau, kad man tai veiktų, bet jam veikia. Kodėl gi ne tada?

– Pabaigoje trumpai pakalbėkime apie jūsų pirmuosius įspūdžius Lietuvoje. Kaip jaučiatės Kaune? Kas čia jums pasirodė labiausiai neįprasta, lyginant su Ispanijos miestais ar ta pačia Kanada?

– Smagu, nes buvau įvairiose planetos vietose. Oras čia yra gana panašus į vyraujantį Kanadoje, tačiau kultūra – visiškai skirtinga. Namai čia visiškai kitokie. Man patinka vaikščioti po miestą. Esu nustebęs, kaip gerai žmonės čia kalba angliškai. Tai man palengvina prisitaikymą, nes kaip mes puikiai žinome, lietuvių kalba nėra pati lengviausia pasaulyje. Malonu, kad žmonės kalba angliškai. Žinoma, visa tai šiek tiek kitaip nei Gran Kanarijos saloje. Man ten praėjusiais metais labai patiko. Bendrai, mėgaujuosi pažindamas Lietuvą ir Kauną.

Galiu pasakyti, kad kol kas man dar sunku suprasti, kaip išdėstytos kai kurios gatvės. Aš to mokausi. Taip pat dar nepabandžiau lietuviško maisto. Girdėjau apie kažką panašaus į šaltą sriubą. Paragauti tai yra tikrai vienas tų dalykų, kuriuos ketinu padaryti artimiausiu metu.