J.Baronas: apie lietuvišką alų, „Neptūno“ siekį žaisti LKL finale, L.Drew išskirtinumą ir trenerio etaloną D.Adomaitį (10) interviu

Baronų šeimos krepšininkus pastaraisiais metais vis galima išvysti žaidžiančius Lietuvoje: Vilniaus „Lietuvos rytui“ 2014–2015 metais atstovavo Billy, o dabar Klaipėdos „Neptūno“ aprangą vilki Jimmy Baronas.

30 metų 191 cm ūgio amerikietis yra vienas kertinių šio sezono „Neptūno“ žmonių tiek Čempionų lygoje, tiek Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) pirmenybėse.

„Džiaugiuosi, kad esu komandoje, kurioje galiu atsiskleisti. Tą padaryti man padeda ir komandos draugai, ir puikus treneris“, – sakė J.Baronas, bendravęs su portalu Krepsinis.net ir negailėjęs gerų žodžių „Neptūno“ strategui Dainiui Adomaičiui.

„Viską geriausiai atskleistų mano pasakymas, kad jei ateityje tapsiu treneriu, noriu būti toks, kaip Dainius“, – atviravo amerikietis.

Jis taip pat papasakojo apie mėgstamiausius dalykus Lietuvoje, smagiausią komandos draugą, Klaipėdos klubo tikslus ir didesnį brolio Billy talentą.

– Kaip jaučiatės rungtyniaudamas Klaipėdoje?

– Kuomet prisijungiau prie „Neptūno“, tai man nebuvo pirma pažintis su Lietuva. Čia esu lankęsis dar kai rungtyniavau Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ klube, nes būtent Klaipėdoje turėjome 3 savaičių treniruočių stovyklą.

Man patinka, kad miestas yra ganėtinai ramus, čia puiki vieta man ir mano šeimai. Jau esu susipažinęs su lietuviais ir jie man palieka malonių bei darbščių žmonių įspūdį. Taip pat akivaizdus ir patriotizmas – nuostabu girdėti, kaip jie prieš rungtynes atlieka Lietuvos himną. Ne kiekvienos šalies krepšinio sirgaliai tai daro.

Taip pat Lietuvoje man labai patinka maistas, tiesa, juo piktnaudžiauti sportininkams negalima (Juokiasi). Mėgstu keptą duoną su česnaku, ragavau ir cepelinų. Stengiuosi išragauti daugiau patiekalų, tačiau dažniausiai su šeima maistą gaminame namie, tad valgome, ką esame įpratę.

– Ar jau spėjote paragauti ir lietuviško alaus?

– Galbūt, sunku atsiminti (Juokiasi).

– Pats esate amerikietis, tad kaip manote, kas yra aktyvesni krepšinio aistruoliai – lietuviai ar jūsų tautiečiai?

– Greičiausiai lietuviai. JAV didysis sportas yra amerikietiškas futbolas, dauguma aktyviau stebi jį, o taip pat populiarus yra ir beisbolas. Tuo tarpu lietuviai turi vieną pagrindinę sporto šaką ir visi koncentruojasi į ją.

– Pernai turėjote progą vienoje komandoje žaisti su savo broliu Billy – buvusiu Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininku. Kaip manote, kokiu žaidėju ateityje jis dar gali tapti?

– Visų pirma galiu pasakyti, kad žaidimas su broliu man buvo neįkainojama patirtis. Tuo metu to taip gerai nesupratau, tačiau vėl pasukus į skirtingas komandas suvokiu, kad tai yra išskirtinė proga. Didžiuojuosi Billy, manau, kad jis visada buvo talentingesnis už mane – jaunesnieji broliai dažniausiai tokie būna (Juokiasi).

Tai, koks jis bus, priklausys nuo to, kokioje komandoje jis žais – tas pats galioja visiems žaidėjams. Viską dažnai lemia palankiai ar nepalankiai susiklostančios aplinkybės. „Lietuvos ryte“ jis gavo geros patirties, nes tai jam buvo pirmasis profesionalus klubas. Tokia patirtis yra labai naudinga.

– Sakote, kad jaunesni broliai būna talentingesni, tačiau gal jie tiesiog lygiuojasi į vyresniuosius ir nuolat stengiasi juos pralenkti?

– Manau, kad taip. Kaip bebūtų, jaunojo brolio statusas niekada nedingsta ir dėl to norisi įrodyti, kad nesi prastesnis.

– Ką apie Lietuvos krepšinį brolis jums spėjo papasakoti, kuomet pranešėte, kad jus kviečia Klaipėdos klubas?

– Jei atvirai, jis man nepasakė nieko, ko nebūčiau žinojęs pats (Šypsosi). Esu su lietuviais susidūręs ir anksčiau, todėl žinau šios šalies krepšininkus, žinojau, kokia lyga čia yra.

Beje, LKL pirmenybės man labai patinka: tiek tuo, kad čia yra net keturių ratų sistema, tiek tuo, jog lygos komunikacija yra aukšto lygio. Smagu, kad galima matyti absoliučiai visas rungtynes – tą mėgstu namuose daryti su savo šeima. Didžiuojuosi tuo, kaip lyga atlieka savo darbą.

– Kurias komandas išskirtumėte kaip rimčiausias varžoves „Neptūnui“?

– LKL čempionatas tikrai žengia į priekį ir stipriai atrodo tiek Utenos „Juventus“, tiek Panevėžio „Lietkabelis“, tiek visiems gerai žinomi Vilniaus bei Kauno klubai.

– Kokius lūkesčius turėjote prieš atvykdamas į „Neptūną“?

– Žinojau, kad klubas turi rimtus tikslus ir nori pakartoti bent tai, ką pasiekė pernai. Atvykdamas žinojau, kad su šia komanda sieksime aukščiausių rezultatų ne tik LKL, bet ir Čempionų lygoje.

– Jums asmeniškai šis sezonas yra ganėtinai geras – esate vienas „Neptūno“ lyderių“.

– Taip, man viskas klostosi neblogai, džiaugiuosi, kad esu komandoje, kurioje galiu atsiskleisti. Man padeda ir komandos draugai, ir puikus treneris, apie kurį galiu pasakyti tik geriausius žodžius.

– Tačiau pačiam „Neptūnui“ sezonas klostosi nelabai stabiliai. Kaip manote, dėl ko?

– Būna visko, tačiau pažiūrėjus į bendrus rezultatus manau, kad padarome gana neblogą darbą. Yra labai daug komandų, kurių žaidimas banguoja ir tą lemti gali begalė veiksnių. Pažiūrėkime į visą Europos krepšinį – labai dažnai pasitaiko situacijos, kai, rodos, silpnesnės ekipos nugali pajėgesnes. Mes taip pat stengiamės pasiruošti kiekvienam susitikimui ir dažniausiai tą padaryti pavyksta visai neblogai.

– Užsiminėte, kad „Neptūnas“ siekia pademonstruoti tokius rezultatus, kaip ir pernai. Ar šiemet yra daug šansų vėl patekti į LKL finalą?

– Manau, kad viskas yra įmanoma. Jei sakyčiau kitaip ir to nelaikyčiau mūsų tikslu, turbūt jau galėčiau trauktis iš krepšinio (Juokiasi). Vis tik nematau didelių priežasčių, kodėl negalėtume pakartoti jo paties, nes esame gera komanda ir turime viską, ko gali reikėti, tik turime likti kovingi bei agresyvūs.

Geriausia yra tai, kad tarpusavyje visi turime puikius santykius, tad darbinė atmosfera yra puiki. Šaunu, kad turime Larry Drew, kuris yra smagiausias vyrukas mūsų komandoje ir visus užkrečia savo Los Andželiška dvasia (Juokiasi).

– Jūsų treneris Dainius Adomaitis sezono metu buvo paskirtas Lietuvos rinktinės strategu. Ar svarbu žinoti, kad šiuo metu dirbate su šalyje jau pripažintu specialistu?

– Galiu apie Adomaitį pasakyti tik pačius geriausius žodžius, nes jis kasdien atlieka milžinišką darbą, kad paruoštų mus rungtynėms. Mes su juo sutariame puikiai ir esu jam labai dėkingas už tai, kad padėjo man įsilieti į komandą. Jo pasitikėjimas man suteikia jėgų aikštėje ir palengvina darbą. Manau, kad rinktinei labai pravers tai, kad Adomaitis kiekvieną žaidėją gali paskatinti pasitikėti savimi priimant atsakingus sprendimus aikštėje. 

Geriausiai mano požiūrį į šį specialistą atskleistų pasakymas, kad jei kada nors tapsiu treneriu, norėčiau tapti tokiu, koks yra Dainius.

Iš to, kiek susipažinau su Lietuvos krepšiniu, manau, kad LKL pirmenybėse nebuvo geresnio kandidato į rinktinės vyr. trenerio postą. Jis buvo sėkmingas žaidėjas, sėkmingai pradėjo trenerio karjerą ir tikiu, kad Dainiui tai yra gera proga dar geriau atsiskleisti. Linkiu jam didžiausios sėkmės.

– Ar su komandos draugais pasveikinote D.Adomaitį, kai sužinojote, kad tam patikėtos šios atsakingos pareigos?

– Tądien turėjome rungtynes, po jų visi nuoširdžiai pribėgome jo pasveikinti. Tada arenoje buvo ir mano tėvas Jimas, taip pat dirbęs krepšinio treneriu, kuris irgi pasveikino Dainių su nauju statusu.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą