J.Andersonas: apie išsipildžiusią svajonę, „Kings“ žvaigždžių žinias apie Lietuvą, nuotykį su M.Waynsu ir nepamirštą „Žalgirį“ (18) savaitės interviu

Prasidėjus naujajam sezonui, didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net tęsia naują rubriką – „Savaitės interviu“. Nuo šiol kiekvieną penktadienį pateiksime jums išskirtinius ir įdomius pokalbius su įvairiomis žinomomis krepšinio pasaulio asmenybėmis.

Kai prieš metus Kauno „Žalgirio“ komanda pranešė, kad sukirto rankomis su Jamesu Anderonu, dauguma sirgalių trynė rankomis ir džiūgavo – ekipą sustiprino net iš Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) atvykstantis gynėjas.

Prabėgo metai ir dabar aistruoliai J.Andersono žaidimą stebėti gali tik televizorių ekranuose, nes gynėjas, kaip pats sako, išpildė savo svajonę bei Kaune išlietu prakaitu nusitiesė sau kelią atgal į pajėgiausią planetos lygą.

Tiesa, bent kol kas J.Andersonas Sakramento „Kings“ ekipoje svarbaus vaidmens neatlieka, tačiau savo laiką aikštėje išnaudoja sėkmingai: per 9 minutes renka vidutiniškai po 5,3 taško ir atlieka po 0,5 rezultatyvaus perdavimo.

„Turėjau tikslą grįžti į NBA ir džiaugiuosi, jog man pavyko tai padaryti – sunkus darbas padėjo žengti žingsnį į priekį. Komandos draugai bei personalas pasitiko mane labai šiltai. Tikiuosi šį sezoną pasirodyti gerai bei išgarsinti savo vardą lygoje, – apie naujojo sezono tikslus su portalu Krepsinis.net kalbėjo gynėjas. – Aikštėje tiesiog stengiuosi vykdyti tai, ko reikalauja treneris. Visada esu pasiruošęs padėti komandai tuo, kuo galiu.“

Pastarąjį kartą NBA reguliariojo sezono barjerą „Kings“ ekipa įveikė 2006 metais, tačiau J.Andersonas teigia, jog komanda turi tikslą po dešimties metų pertraukos nutraukti šį prakeiksmą ir pagaliau patekti į atkrintamąsias. „Tai – pagrindinis mūsų noras, kurį bandysime įgyvendinti“, – užtikrintai sako jis. Tiesa, verta paminėti faktą, kad kol kas „Kings“ rakto į sėkmę nerado bei sąskaitoje turi vos vieną pergalę iš penkių galimų.

Sakramento klubo sudėtyje galima išvysti ne vieną puikiai visiems žinomą pavardę – Rudy Gay‘us, Rajonas Rondo, DeMarcusas Cousinsas. O ir šiais žaidėjai sąrašas nesibaigtų. J.Andersonas sako, kad lygos žvaigždės yra puikūs komandos draugai, turintys žinių net ir apie mūsų šalies krepšinį.

„Visi žaidėjai yra tikrai geri vyrukai, iš kurių galiu daug ko išmokti tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Beje, mano komandos draugai žino Lietuvą ir žino, kokius nuostabius aistruolius turi ši šalis!“, – pasidžiaugė su mūsų šalies krepšiniu susipažinęs amerikietis.

Turbūt būtų galima ant rankų pirštų suskaičiuoti tuos žaidėjus, kurie palikę Kauną svaidosi neigiamais epitetais apie „Žalgirį“. J.Andersonas neišsiskiria iš daugumos ir išskirtinai šiltą laikinosios sostinės bei jos arenos atmosferą prisimins dar labai ilgai.

„Visada atsiminsiu komandai atsidavusius „Žalgirio“ sirgalius ir Kauną, kuris man buvo lyg tikri namai. Džiaugiuosi, jei ir aš galėjau prisidėti prie to, kad aistruoliai mylėtų „Žalgirį“, – kuklus buvo amerikietis, neabejotinai buvęs Kauno ekipos vedliu bei ne kartą ant savo pečių atitempdavęs ekipą į svarbias pergales.

Krepšininkas juokdamasis prisiminė ir vieną smagų nutikimą, įvykusį Lietuvoje. Tąsyk į nuotykį J.Andersonas įsivėlė ne vienas – kartu su Maaliku Waynsu, kuris dėl traumos „Žalgiryje“ užsibuvo vos iki spalio vidurio.

„Pirmą kartą šiame mieste savarankiškai sėdau prie automobilio vairo ir dviese nusprendėme vykti į „McDonald‘s“ restoraną. Jį turėjome pasiekti per 5 minutes, tačiau su Maaliku pasiklydome ir kelionė užtruko 45 minutes (Juokiasi). Vėliau su Willu Cherry jau turėjome išsirinkę 5–6 vietas, kuriose mėgdavome pavalgyti, ir aplankydavome jas vieną po kitos kas savaitę, nebeieškodami nieko naujo“, – apie išmoktą pamoką kvatodamas kalbėjo J.Andersonas.

„Puikius santykius pavyko palaikyti su visais komandos draugais, – sako krepšininkas, netrukus išskyręs ir du buvusius bendraklubius, kurie jam tapo artimiausiais bičiuliais. – Su Willu buvome du amerikiečiai komandoje, todėl suprantama, kad tapome tikrai artimi, o kol jo dar nebuvo klube, gerai sutariau su Kasparu Vecvagaru, nes buvome kaimynai.“

Pasakodamas apie metus Kaune J.Andersonas taip pat prisiminė ir jaunąjį komandos įžaidėją Luką Lekavičių. Amerikietis sako, jog lietuvio tobulėjimo sparta jam paliko didžiulį įspūdį.

„Buvau nustebęs ir sužavėtas, kaip jis patobulėjo per trumpą laiką, nors, galima sakyti, buvo tiesiog įmestas į ugnį! Tačiau akivaizdu, jog tokia patirtis išėjo jam į naudą“, – vaizdingai L.Lekavičiaus situaciją apibūdino J.Andersonas.

Gynėjas, net palikęs „Žalgirį“, nėra visiškai atitrūkęs nuo komandos veiklos bei stebi, kaip ji atrodo šiandien. Šio sezono „Žalgirio“ potencialas – didžiulis, nė menkiausių abejonių neturi J.Andersonas.

„Socialiniuose tinkluose seku „Žalgirio“ naujienas ir pasidomiu, kaip ekipai sekasi žaisti Eurolygoje. Mano nuomone, komanda turi gerus šansus puikiai pasirodyti Eurolygoje, nes turi visas sudedamąsias dalis, kurių gali reikėti, norint nugalėti paties aukščiausio lygio ekipas“, – mano gynėjas.

Baigiant pokalbį besišypsodama uždaviau paskutinį klausimą J.Andersonui: „O gal vieną dieną norėtųsi vėl grįžti į Kauną?“ Amerikietis taip pat šyptelėjo: „Niekada negali žinoti, kas gyvenime nutiks“, – jį pamėgusių sirgalių vilčių nesudaužė gynėjas.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra