Gudrus „Neptūno“ planas, privertęs „Žalgirį“ beviltiškai kapituliuoti (14)

Užtikrinta Kauno „Žalgirio“ pergalė pirmosiose Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) finalo rungtynėse piršo išvadą, kad svarbiausią sezono seriją Klaipėdos „Neptūnas“ pasiekė pavargęs ir nepanašus į tą komandą, kuri galėtų mesti rimtesnį iššūkį čempionams.

Tačiau antrasis serijos mačas Klaipėdoje turėjo paneigti bet kokias išankstines prognozes. Nuo pat pirmųjų minučių rungtynių kontrolę tvirtai perėmę klaipėdiečiai paprasčiausiai sutriuškino serijos favoritus rezultatu 76:54.

Taip, tai buvo košmariškas vakaras „Žalgirio“ krepšininkams, kurie akivaizdžiai atrodė psichologiškai nepasirengę rimtai kovai. Dėl to atsakomybę po pralaimėjimo prisiėmė Šarūnas Jasikevičius.

„Man reikia prisiimti atsakomybę, jog nesugebėjau parengti komandos rungtynėms iš psichologinės pusės“, – taip savo kalbą spaudos konferencijoje pradėjo „Žalgirio“ strategas.

Kad ir koks būtų „Žalgirio“ krepšininkų nusiteikimas, „Neptūnas“ nusipelno kreditų už tai, kad puikiai išanalizavo savo finalo oponentus, parengė veikiantį rungtynių planą ir jį didžiąją susitikimo dalį pildė nepriekaištingai.

29 taškų ir 38 naudingumo balų Pauliaus Jankūno pasirodymas pirmajame serijos susitikime turėjo aiškiai signalizuoti „Neptūno“ trenerių štabui, kad būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti galimybes „Žalgirio“ kapitonui pasižymėti, net jeigu dėl to reikėtų nemažai paaukoti.

„Neptūnas“, kaip ir eilė „Žalgirio“ varžovų 2015–2016 metų Eurolygos sezone, aukojo perimetro priežiūrą tam, kad sumažintų P.Jankūno ir Iano Vougiouko grėsmę arčiau krepšio.

Dėl to per pirmąją mačo pusę Klaipėdoje „Žalgiris“ iš baudos aikštelės įmetė vos 4 taškus, po trijų kėlinių kauniečiai buvo realizavę vos 9 dvitaškius metimus iš 28 (32 proc.), P.Jankūnas rungtynėse krepšį atakavo vos 7 kartus ir susitikimą baigė be taškų, I.Vougioukas „iš žaidimo“ metė tik 4 kartus ir surinko 6 taškus, o „Žalgirio“ aukštaūgiai (P.Jankūnas, I.Vougioukas, Brockas Motumas, Robertas Javtokas ir Siimas-Sanderis Vene) bendrai sukrapštė viso labo 13 taškų.

Be to „Neptūnui“ pavyko įvelti žalgiriečius į lėtesnį, pozicinio braižo krepšinį, kuris yra parankesnis Klaipėdos krepšininkams. Per pirmąją susitikimo dalį „Žalgiris“ nepelnė nė vieno taško iš greitų išpuolių, o po trijų kėlinių – vos 2 taškus po to, kai Martynas Pocius išprovokavo pražangą ir realizavo baudų metimus.

„Neptūno“ planas pasiteisino, nes erdvėmis pasinaudoti sunkiai sekėsi „Žalgirio“ perimetro krepšininkams, iš kurių vienintelis Jerome'as Randle'as įmetė 12 taškų (vienintelis žmogus komandoje, pasiekęs dviženklį taškų skaičių). „Žalgiris“ bendrai pataikė tik 2 tritaškius iš 16 (12 proc.).

Penki esminiai „Neptūno“ sprendimai gynyboje:

1. Forsuoti J.Randle'ą ir Luką Lekavičių atakuoti, užuot ieškojus aukštaūgių

*norėdami pamatyti epizodą, spustelėkite eigos stulpelio pradžioje.

Matome, kaip J.Randle'as pradeda „Žalgirio“ ataką ir žaidžia „pikenrolą“ su Robertu Javtoku. Gindamasis prieš J.Randle'o „du prieš du“ „Neptūnas“ taikė gynybos sistemą „flat“, kai aukštaūgis lieka baudos aikštelėje tam, kad nepaliktų be priežiūros tiesioginio savo oponento ir neleistų jam atsidurti patogioje pozicijoje priimti kamuolį. Tokioje situacijoje žaidėjas su kamuoliu akimirkai įgyja erdvės metimui iš tolimesnio nuotolio, tačiau tai yra tai, ko „Neptūno“ gynyba ir norėjo.

Taip gindamiesi klaipėdiečiai verčia J.Randle'ą atakuoti, užuot sudarę sąlygas „Žalgirio“ atakų organizatoriui ieškoti įkertančio aukštaūgio. Kadangi J.Randle'as yra tas žmogus, kuris atakuoja krepšį, vos tik pasitaikius progai, rezultate „Žalgirio“ aukštaūgiai neprisiliečia prie kamuolio ir taip nedaro jokios žalos baudos aikštelėje. „Neptūno“ gynyba norėtų, kad krepšį geriau atakuotų J.Randle'as nei baudos aikštelėje kamuolį priimtų „Žalgirio“ priekinės linijos žaidėjai.

Jei pirmosiose serijos rungtynėse J.Randle'ui tokie metimai sukrito, tai antrajame mače amerikietis turėjo rimtų problemų išnaudodamas panašias galimybes. Kai J.Randle'ui nesiseka realizuoti tokių metimų, komandos puolimas labai kenčia, nes šis amerikietis turi tendenciją atakuoti, vos tik gavęs menkiausią progą. Vos per 18 aikštelėje praleistų minučių J.Randle'as išmetė daugiausiai metimų į krepšį (9) iš visų „Žalgirio“ žaidėjų. Kai amerikietis buvo aikštelėje, net 31 proc. visų „Žalgirio“ atakų pasibaigė jo metimu arba klaida.

*norėdami pamatyti epizodą, spustelėkite eigos stulpelio pradžioje.

Dar didesnių problemų prieš „du prieš du“ gynybos sistemą „flat“ turi J.Randle'o dubleris L.Lekavičius. Šis pavyzdys yra geriausia to iliustracija. Matome, kaip Jerai'us Grantas „flatina“ tam, kad nepaliktų be priežiūros P.Jankūno. Tam yra aukojama erdvė, kuria L.Lekavičius niekaip nedrįsta pasinaudoti. „Žalgirio“ atakų organizatorius vis nesiryžta metimui iš tolimesnės distancijos, nors tam turi visas galimybes. Galiausiai, jam pavyksta įsiveržti į baudos aikštelę, tačiau čia ir vėl pasireiškia didžiulė L.Lekavičiaus problema – nesugebėjimas tvirtai užbaigti prasiveržimų metimu po prasiveržimo. Jis sudvejoja atakuoti ir atlieka nereikalingą perdavimą, kurio Vytenis Lipkevičius nesitikėjo.

Taip „Neptūnas“ išlošia dvigubai – ne tik nesuteikia erdvės P.Jankūnui priimti kamuolio patogiame taške ir būnant laisvam, tačiau ir verčia L.Lekavičių daryti tai, ko jis nemėgsta – atakuoti iš tolimesnės distancijos po driblingo. Rezultate griūva ne tik „Žalgirio“ derinys, tačiau kauniečiai negali pasinaudoti tokiu žaidėju kaip P.Jankūnas.

2. Gynyba prieš P.Jankūną „ant ūselio“

P.Jankūnas didžiausią žalą puolime varžovams daro dviem būdais – metimais iš tolimesnių distancijų arba žaisdamas nugara į krepšį „ant ūselio“.

Tam, kad neutralizuotų pastarąjį „Žalgirio“ lyderio žaidimo komponentą, „Neptūnas“ pasitelkė pagalbos veiksmus.

*norėdami pamatyti epizodą, spustelėkite eigos stulpelio pradžioje.

Pirmajame pavyzdyje matome, kaip klaipėdiečiai neleido priimti kamuolio P.Jankūnui patogiame taške. Pirmiausia, Vytautas Šarakauskas stumia savo oponentą kuo toliau nuo krepšio ir dengia jam perdavimo liniją „iš priekio“. Tuo tarpu Martynas Mažeika aukoja erdvę Edgarui Ulanovui atakuoti iš toli tam, kad apsunkintų puolėjui galimybę įvesti kamuolį P.Jankūnui. Rezultate „Žalgiris“ kontraatakuoja V.Šarakausko sprendimą dengti P.Jankūną „iš priekio“, įvesdamas kamuolį I.Vougioukui, kuris įgyja nepalyginamai geresnį perdavimo kampą nei E.Ulanovas. Vis dėlto net ir šiuo sumanymu svečiams nepavyko pasinaudoti dėl pasiaukojančios V.Šarakausko gynybos.

Tai buvo pavyzdys, kaip „Neptūnas“ stengėsi neleisti P.Jankūnui priimti kamuolio patogiuose taškuose „ant ūselio“. Tuo pačiu tokia aktyvi perdavimo linijos gynyba vertė „Žalgirio“ perimetro žaidėjus dvejoti ir gaišti brangų atakos laiką.

*norėdami pamatyti epizodą, spustelėkite eigos stulpelio pradžioje.

Antrasis pavyzdys – dviguba gynyba prieš P.Jankūną „ant ūselio“, aukojant erdvę prie tritaškio. Matome, kaip M.Mažeika ir V.Šarakauskas dvigubina kamuolį „ant ūselio“ priėmusį „Žalgirio“ kapitoną, kuris neturi kitos išeities, kaip ieškoti laisvo komandos draugo. Šį kartą jam tai pavyko padaryti be didesnių problemų, nes Trentas Plaistedas ir Arvydas Šikšnius nusprendė nerotuoti silpnoje pusėje tam, kad uždarytų labai patogią perdavimo liniją M.Pociui.

Šis pavyzdys simbolizuoja „Neptūno“ pagrindinę auką tam, kad iš žaidimo išjungtų „Žalgirio“ pagrindinę jėgą priekinėje linijoje. Nors šiame pavyzdyje M.Pocius sėkmingai realizavo metimą iš toli, 2 taiklūs „Žalgirio“ tritaškiai iš 16 rodo, kad klaipėdiečių gynybinė auka pasiteisino.

3. Gynyba prieš J.Randle'o ir P.Jankūno „pikenpopą“

*norėdami pamatyti epizodą, spustelėkite eigos stulpelio pradžioje.

Matome, kaip J.Randle'as pradeda su P.Jankūnu žaisti itin pavojingą „pikenpopo“ elementą. Tokiose situacijose „Neptūnas“ dažnai taikė gynybos taktiką „show under“, kai D.Ewingas užtvarą įveikia per apačią ir taip šiek tiek pristabdo atšokti siekiantį P.Jankūną, o J.Grantas trumpam iššoka prieš J.Randle'ą, kas pristabdytų jo prasiveržimą. „Žalgirio“ amerikietis stabteli, o D.Ewingas stengiasi kuo greičiau įveikti užtvarą ir prie jo sugrįžti. Susitvarkyti su užtvara D.Ewingui sekėsi sunkokai, tad J.Grantas priverstas šiek tiek pridengti J.Randle'o prasiveržimą į baudos aikštelę. Po akimirkos „Neptūno“ aukštaūgis jau atsitraukia prie P.Jankūno, o J.Randle'as toliau veržiasi į baudos aikštelę. Jis turi galimybę užbaigti prasiveržimą metimu iš po krepšio, tačiau ūgio ir šuolio trūkumas apsunkina jam tokią galimybę. Jis perduoda kamuolį P.Jankūnui, kuris akimirką įgijo erdvės, tačiau J.Grantas prie „Žalgirio“ kapitono spėja laiku ir kiek apsunkina jam metimą į krepšį. Galbūt pirmajame serijos mače P.Jankūnas būtų realizavęs tokią progą, tačiau antrosios rungtynės jam buvo košmariškos.

Panašiai „Neptūnas“ prieš J.Randle'o ir P.Jankūno „pikenpopą“ gynėsi visų antrųjų rungtynių metu. Buvo aukojama erdvė J.Randle'ui mesti iš toli arba veržtis tam, kad kiek įmanoma be priežiūros paliktas nebūtų P.Jankūnas.

4. Susikeitimas ginamaisiais paskutinėmis atakos laiko sekundėmis

*norėdami pamatyti epizodą, spustelėkite eigos stulpelio pradžioje.

Matome, kaip J.Randle'as pradeda paskutinę „Žalgirio“ ataką antrajame kėlinyje ir J.Grantas signalizuoja D.Ewingui, kad „du prieš du“ situacijoje bus keičiamasi ginamaisiais. Prieš J.Grantą atsidūręs J.Randle'as nesiryžta metimui, tačiau dėl V.Šarakausko pagalbos iš silpnosios pusės, jis taip pat negali perduoti kamuolio ūgio pranašumą įgijusiam I.Vougioukui. Kol jis delsė, V.Šarakauskas susikeitė ginamaisiais su D.Ewingu, kad I.Vougioukas nebetektų įgytos persvaros šalia krepšio. J.Randle'as lieka nieko nepešęs ir atiduoda kamuolį šiek tiek erdvės prie tritaškio įgijusiam B.Motumui. D.Ewingas spėja prie australo ir apsunkina jam tritaškį metimą.

Pagrindinė logika keistis ginamaisiais paskutinėmis atakos laiko sekundėmis yra ta, kad puolanti komanda netenka galimybės išnaudoti įgyto pranašumo šalia krepšio, nes norint įvesti kamuolį prieš „mažiuką“ atsidūrusiam aukštaūgiui, reikia daug laiko, kurio puolanti ekipa neturi.

Taip „Neptūno“ gynyba tikisi, kad „Žalgiris“ nespės pasinaudoti ūgio pranašumu prie krepšio, o perimetro žaidėjai rinksis žaidimą vienas prieš vieną prieš klaipėdiečių aukštaūgį. Žinant faktą, kad „Žalgiris“ neturi išskirtiniais įgūdžiais vienas prieš vieną žaisti galinčių „mažiukų“, taktika yra labai logiška ir ji antrosiose rungtynėse pasiteisino ne kartą.

5. Koncentracija į baudos aikštelę

*norėdami pamatyti epizodą, spustelėkite eigos stulpelio pradžioje.

Šis pavyzdys geriausiai atspindi pagrindinį „Neptūno“ gynybos tikslą antrosiose serijos rungtynėse – neutralizuoti „Žalgirio“ priekinę liniją ir žaidimą per baudos aikštelę.

Matome, kaip L.Lekavičius perduoda kamuolį ūgio pranašumą įgijusiam I.Vougioukui, tačiau graikas iškart yra dvigubinamas Traviso Baderio iš stipriosios pusės. Tik atsitiktinumo dėka jis nesuklysta. Laisvi prie tritaškio atsidūrę tiek V.Lipkevičius, tiek M.Pocius nesugeba tokios „Neptūno“ gynybos aukos paversti taškais.

„Jie su mumis susitvarkyti turės per perimetrą“

Triuškinama „Neptūno“ pergalė antrajame serijos mače parodė, kad klaipėdiečiai yra pasirengę aukoti daug tam, kad neutralizuotų „Žalgirio“ priekinę liniją.

Galbūt P.Jankūnui, I.Vougioukui, B.Motumui ir R.Javtokui tai tebuvo juodas vakaras. Tačiau tam, kad košmaras nepasikartotų, jiems gali prireikti sėkmingesnio komandos draugų perimetre žaidimo.

Prabėgus kelioms minutėms po įspūdingą pergalę žymėjusio finalinio teisėjų švilpuko, koridoriuje, šalia „Neptūno“ rūbinės, vienas nugalėtojų atstovų ugningai pareiškė: „Jie su mumis susitvarkyti turės per perimetrą.“

Tai yra taikliausia citata, atspindinti „Žalgirio“ situaciją šioje serijoje. Norėdami apginti čempionų titulą, kauniečiai turės bausti klaipėdiečius už jų aukas perimetre. Tik bausdami jie gali priversti „Neptūno“ gynybą atlaisvinti gniaužtus šalia krepšio. Tik tada „Žalgiris“ galėtų naudotis savo smogiamąja jėga.

Bus labai įdomu pamatyti, kaip trečiosiose serijos rungtynėse „Žalgiris“ spręs problemą, kuri kišo koją viso šio sezono metu. Norėdami išvengti daugiau tokių neviltimi persmelktų rungtynių finalo serijoje, kauniečiai privalo būti pavojingi ir toliau nei per kelis metrus nuo krepšio.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected]

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra