Lietuvos rinktinė gali pailsėti ir pradėti krautis daiktus į Stambulą, kur išvyks jau ketvirtadienį. Dainiaus Adomaičio auklėtiniai, įveikę vokiečius, tapo B grupės nugalėtojais bei aštuntfinalyje susitiks su graikais arba lenkais.
Debiutiniame savo čempionate žaidžiantis Edgaras Ulanovas Tel Avive per 20 minučių pelnė po 7,2 taško, atkovodavo po 2,4 kamuolio ir atlikdavo po 1,4 rezultatyvaus perdavimo.
Savo pasirodymo puolėjas vertinti neskubėjo. „Svarbiausia, kad laimime“, – sakė jis.
Po rungtynių su Vokietija E.Ulanovas kalbėjo apie tai, kad buvo sudėtinga stabdyti varžovų lyderį Dennisą Schroderį, bet pasidžiaugė, jog nuo čempionato pradžios Lietuvos rinktinėje pasikeitė viena savybė.
„Svarbi pergalė, nes tai buvo kova dėl pirmos vietos. Pirmoje pusėje iš mūsų kiek trūko fiziškumo, ką buvome susitarę gynyboje, to neįvykdėme. Leidome laisvai žaisti Schoderiui, kuris draskė nemažai mūsų gynybą. Vokiečiai taip pat atkovojo nemažai kamuolių puolime, antroje pusėje su tuo jau susitvarkėme“, – Krepsinis.net sakė puolėjas.
– Dennisas Schroderis yra neabejotinas Vokietijos rinktinės lyderis. Kiek daug dėmesio procentaliai reikia skirti jam ir kiek likusiai komandos daliai?
– Schroderiu reikia skirti labai daug dėmesio, jis yra tas variklis, kuris užveda visą komandą. Jis gali ir įmesti pats, ir rasti gerose progose komandos draugus. Prieš jį gynyboje žaisti turi penki žaidėjai.
– Kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasirodymą pirmajame etape?
– Gerai, nors ir pralaimėjome gruzinams, viską nubraukiame. Laukia ateinančios kovos, kur sykį pralaimėjus viskas gali pasibaigti.
– Ką galite pasakyti apie savo asmeninį pasirodymą?
– Mano darbas žaisti, tegu vertina kiti. Svarbiausia, kad laimime.
– Oficialiose rungtynėse su Jonu Valančiūnu paskutinį sykį žaidėte 2011 metais, kuomet jis buvo dominuojantis aukštaūgis. Ar galima sakyti, kad jis ir šiemet tokiu tampa?
– Iš dalies galima sutikti. Kiek žaidėme grupėje, Jonas daug kur turėjo pranašumą. Būtų kvaila jo neišnaudoti, nes jis yra geresnis ir individualiai stipresnis už kai kuriuos kitus „centrus“. Stengiamės jį išnaudoti: jei nesiseka „ant ūso“, jis gali gerai žaisti „du prieš du“, jis gali gerai užbaigti atakas, netrukdomas atkovoti kamuolius ir yra svarbi mūsų komandos dalis.
– Kiek svarbu, kad priekinėje linijoje gerai žaistų ir J.Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas?
– Kai turime tokią jėgą po krepšiu, varžovai turi reaguoti, ateiti į pagalbą, tada atsiriša rankos ir mūsų metikams, kurių turime nemažai. Jų susižaidimas mums ateityje pravers.
– Kuo Lietuvos rinktinė yra pasikeitusi nuo pirmenybių pradžios?
– Galvoju, kad dabar mes paskubėdami ir perdegdami rungtynių pradžioje, greitai padarome išvadas. Mes nepametame galvų, neprarandame šalto proto ir gerai sužaidžiame tą, ką susitariame. Tą akcentuojame ir turime išpildyti.
– Kiek pasitikėjimo duoda keturios iš eilės pergalės?
– Laimėti labai svarbu, nesvarbu, prieš ką. Nebėra tokio jaudulio, streso, yra smagu.
Norėdami komentuoti prisijunkite.