D.Motiejūnas rinktinėje: ar D.Adomaitis ir aukštaūgis suvienys jėgas vardan tos Lietuvos? (98) apklausa

Penktadienį tarsi perkūnas iš giedro dangaus Lietuvos krepšinio padangę apskriejo žinia, kad Artūras Gudaitis patyrė sunkią traumą.

Eurolygos mače Las Palme „centras“ blogai nusileido ant parketo ir viso to rezultatas – kryžminių kelio raiščių trauma ir dabar laukianti ilga reabilitacija. Įprastai po tokių traumų pasveikstama per 6–9 mėnesius.

Teoriškai, A.Gudaitis galėtų spėti pasveikti iki Pasaulio taurės turnyro, kuris rugpjūčio 31–rugsėjo 15 vyks Kinijoje. Mūsiškiai ruoštis turėtų pradėti liepos viduryje, tad iki stovyklos liko kiek daugiau nei pusmetis. Nors Milano „AX Armani“ atstovas ir veržiasi atgal ant parketo, tačiau šansų jį pamatyti rinktinėje nėra daug, nes tiek laiko nežaidusiam krepšininkui iš karto duoti apčiuopiamą rezultatą tokio rango varžybose gali būti pernelyg sudėtinga užduotis.

Jeigu dar prieš kurį laiką galima buvo skaičiuoti Lietuvos rinktinės priekinę liniją su Domantu Saboniu, Jonu Valančiūnu ir A.Gudaičiu, tai dabar „centro“ pozicijoje mes turime laisvą vietą ir čia vėl turime prisiminti Donatą Motiejūną.

Aukštaūgis yra prieštaringai vertinamas mūsų šalyje. Dainius Adomaitis turėjo šį aukštaūgį sudėtyje 2017 metų Europos čempionate, bet tarp vyrų juoda katė perbėgo prasidėjus atrankai į Pasaulio taurę, kai D-Mo neatvyko į pirmąjį „langą“. Vėliau prasidėjo netiesioginis apsižodžiavimas, kurį baigė D.Motiejūnas, kai 24sek.lt interviu pasakė: „jeigu lendant giliau, pradėjus viešinti visus dalykus ir visas žinutes, tai Dainius ilgai nešnekėtų nei apie mane, nei apie kažką kitą.”

D.Adomaitis yra principingas treneris ir tai savo kailiu galėjo patirti ne tik D.Motiejūnas, bet ir Simas Galdikas, kai gynė Klaipėdos „Neptūno“ garbę. Tuomet „centras“ buvo pranešęs, jog tarsi išvyksta žaisti kitur, bet tada nusprendė likti gimtajame mieste ir tai nepatiko D.Adomaičiui, kuris pareiškė, jog negali pasitikėti tokiu žaidėju ir Simui iki sezono pabaigos teko stažuotis Rumunijoje. Šiame sezone Dominique‘as Suttonas susipyko su treneriu ir Vilniaus „Rytas“ jam parodė duris. Krepsinis.net žiniomis, amerikietis kartą treniruotės metu susipyko su treneriu ir nuo to laiko abu vyrai taip ir nenustūmė neigiamų emocijų vienas kitam šalin.

Šįkart, skirtingai nei „Neptūne“ ar „Ryte“, Lietuvos rinktinė negali nusipirkti kito „centro“, kuris Pasaulio taurėje užimtų A.Gudaičio vietą. Realiausia atrodo, kad rinktinėje galėtų sužaisti Antanas Kavaliauskas ir/arba Paulius Jankūnas, kuris pastaraisiais sezonais dažnai žaidžia vidurio puolėju. Vis dėlto čia didelis klaustukas dėl abiejų veteranų sveikatos būklės. Ypatingai tai liečia P.Jankūną, kuris šį sezoną kamuojamas traumų ir jam vasarą turbūt bus naudingiausia pasirinkti poilsį, jog tinkamai pasiruošti kitam sezonui. A.Kavaliausko kūnas taip pat gauna nemažus krūvius ir šiame sezone iki pilvo traumos jis žaidė sėkmingai. Bent jau vienas iš žalgiriečių tikrai praverstų, o ir tai būtų graži proga atsisveikinti su nacionaline komanda.

Ar D.Motiejūnas reikalingas rinktinei šiais metais?

Taip, jo reikia rinktinei

6291 balsas

Ne, D.Motiejūno netektį kompensuos kiti žaidėjai

618 balsų

Nereikalingas, nes pasveiks A.Gudaitis

146 balsai

Balsuodami sutinkate su taisyklėmis. Daugiau informacijos čia.

Žvelgiant toliau, matome jau atrankoje išbandytus „centrus“ – Evaldą Kairį, Martyną Echodą ir Martiną Gebeną. Vis dėlto E.Kairys dėl peties traumos šiame sezone nežais, M.Echodas neatrodo pasiruošęs tokioms kovoms, o M.Gebenui dar stinga tarptautinės arenos patirties.

Šiame sezone galingai Italijos lygoje žaidžia ir dvigubus dublius renka Egidijus Mockevičius, bet Pezaro klubo „centras“ D.Adomaičio kvietimo dar nesulaukė. Šį mėnesį laukia paskutinis atrankos „langas“, todėl galbūt šįkart pamatysime aukštaūgį dvyliktuke.

Šandongo „Golden Stars“ gretose žaidžiantis D.Motiejūnas tikrai būtų bene geriausias variantas rinktinei. Pirmiausia dėl to, kad jis universalus aukštaūgis, gebantis rungtyniauti ir toliau, ir arčiau krepšio. Šiame sezone D.Motiejūnas daugiausiai savo žaidimo Kinijoje grindžia būtent veiksmais nugara į krepšį – „Synergy“ duomenimis, beveik ketvirtadalis (24,6 proc.) lietuvio išpuolių baigiasi centravimu. Ir tai D.-Mo daro „gerai“ pagal minėtos sistemos reitingą – 0,901 taško per ataką.

Ar įmanomos paliaubos tarp D.Adomaičio ir D.Motiejūno? Turbūt, kad be trečiųjų asmenų įsikišimo – ne. Turbūt šioje situacijoje nenusileis nei žaidėjas, nei, tuo labiau, treneris.

Čia svarbų vaidmenį galėtų suvaidinti Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovai Mindaugas Špokas ir Arvydas Sabonis, kurie galėtų prie vieno stalo susodinti abu vyrus. Juolab, kad, žvelgiant į ateitį, D.Motiejūnas dar yra 28-erių krepšininkas ir jo paslaugų gali prireikti. Praktika rodo, kad treneriai dirba trumpiau nei žaidžia krepšininkai, tad federacijai nutraukinėti ryšio su žaidėju visiškai nebūtų protinga.

Apskritai D.Motiejūno ir Lietuvos rinktinės istorija yra itin duobėta. Užtenka prisiminti, kiek kartų aukštaūgis liko už nacionalinės komandos borto, vėliau sekė nugaros problemos. 2013 metais D-Mo Europos čempionate buvo mažai pastebimas (4,8 tšk.), po metų vykusioje Pasaulio taurėje jau buvo ryškesnis (7,4 tšk.), bet 2017 m. Senojo žemyno pirmenybėse vėl buvo blankus (6,3 tšk.), nors žaisdavo startiniame penketuke.

D.Motiejūnui šiemet rugsėjį sukaks jau 29-eri, o jis vyrų rinktinės garbę gynė vos trijuose turnyruose. Palyginimui, jo bendraamžis M.Kuzminskas, kuris nebuvo laikomas tokio lygio talentu kaip D-Mo ir jo žaidimo kreivė šovė į viršų vėliau, rinktinėje taip pat debiutavo 2013 m. ir sužaidė jau penkiuose turnyruose bei Pasaulio taurės atrankoje.

Galbūt pats laikas D.Motiejūnui parodyti gerą žaidimą ne tik Kinijoje, bet ir prisidėti prie rinktinės pergalių?

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos agentų darbas, vertę pakėlę LKL lietuviai, LKF galimybės „įpirkti“ aukšto lygio žaidėją, krepšininkų ilgaamžiškumas, nutekanti informacija iš klubų ir 3x3 rinktinių galimybės