A.Sireiką nustebino D.Lavrinovičius driokstelėjimas (1) interviu

„Tete-A-Tete Casino – LKL“ čempionato pusfinaliai įgauna pagreitį. Sužaistos jau ketverios rungtynės, o abiejuose pusfinaliuose tvyro lygybė 1–1. Tai pirmas toks atvejis 24 metus skaičiuojančioje lygos istorijoje.

Komandos įrodo, jog žaidimas namuose joms yra labai svarbus. Visos keturios pergalės pusfinalio etape pasiektos žaidžiant būtent savų žiūrovų akivaizdoje. Antruose serijų mačuose pagrindiniais pergalių kalviais tapo žaidėjai, iš kurių to nebuvo tikėtasi. Tiek Darjušas Lavrinovičius, tiek Arnas Butkevičius svarbiausiu metu sužaidė rezultatyviausias sezono rungtynes.

LKL.lt kalbėjosi su Utenos „Juventus“ treneriu Antanu Sireika apie pusfinalius, psichologiškai stiprias ekipas, nustebinusius krepšininkus bei galimą tolimesnę serijų eigą.

– Kokį įspūdį palieka pusfinalių serijos?

– Įspūdis puikus. Po pirmųjų dviejų pusfinalio mačų buvo sunku patikėti, kad atsakomosios dvikovos bus atkaklios. Tai mane nudžiugino, žiūrėjau ir žavėjausi.

Mane iš profesinės pusės nustebino tai, kad pirmąsias rungtynes pralaimėjusios ekipos greitai jas pamiršo ir psichologiškai turėjo tiek energijos, lyg niekur nieko nebuvo. Kiekvienas strategas galėtų to pavydėti. Manau, kad tai yra didelis trenerių nuopelnas, jog komandos atrodė visai kitaip lyginant su pirmaisiais serijų mačais.

„Neptūnas“ kovojo dėl kiekvieno aikštės centimetro, daugiausiai prie to prisideda psichologija, o ne taktika. Tai didelis kolektyvo indėlis.

„Lietuvos ryto“ žaidime pasigedau ir tikėjausi didesnio indėlio iš priekinės linijos žaidėjų. Turiu omeny Gudaitį ir Gordoną. Pasigedau jų kovos po krepšiais. Tai turėjo būti „Lietuvos ryto“ pranašumas prieš šią seriją.

– Visą sezoną mažai žaidęs ir blankiai atrodęs Darjušas Lavrinovičius iššovė pačiu svarbiausiu metu. Kiek tai buvo netikėta?

– Be abejonės netikėtas pasirodymas, tačiau maloniai. Kaip treneriui man sunku patikėti, kad žaidėjas, kuris nežaidė visą sezoną arba žaidė ne taip ryškiai kaip norėjosi, iššovė svarbiausiame mače. Tai buvo „Lietkabelio“ sezono rungtynės, kurių jie negalėjo pralaimėti. Šlovė Darjušui ir žmonėms, kurie tiki „Lietkabeliu“.

– Rungtynėse Klaipėdoje Arnas Butkevičius tapo tikru dvikovos X faktoriumi. Ar jūsų nenustebino toks puolėjo žaidimas?

– Negaliu sakyti, kad Butkevičius labai nustebino. Darjušo pasirodymas buvo netikėtas, nes šį sezoną jis mažai žaidė. Butkevičius rungtyniavo ir sužaisdavo neblogų rungtynių. Galbūt netikėta tai, kad jis gerai pataikė iš toli. Jis gerai ginasi, gerai kaunasi dėl kamuolių, yra kovingumo pavyzdys. Geras nusiteikimas bei geras psichologinis nusiteikimas privedė prie to, kad jis gerai pataikė iš toli. Tikėjimas visada padeda.

– Panevėžyje šį sezoną dar nėra laimėjęs nė vienas iš pusfinalio dalyvių. Kas lemia tokį galingą „Lietkabelio“ žaidimą namuose?

– Visų pirma, tai mane žavi žiūrovai, jų gausa, palaikymai. Man patiko tie apsižodžiavimai prieš rungtynes dėl arenų, tai psichologinis poveikis. Jis įeina į tą pačią kovą, į didesnį žiūrovų palaikymą. Žinau iš savo patirties, kad žaidėjams nesvarbu, ar švilpia, ar ploja, svarbiausia, kad būtų triukšmas. Kad jie jaustų, jog žaidžia žmonėms. Manau, kad prie puikaus „Lietkabelio“ žaidimo prisideda gausiai besirenkantys žiūrovai.

– Ką prognozuojate likusiems serijų mačams?

– Manau, kad viskas krypsta link lygybės ženklo. „Neptūnas“ parodė gerą žaidimą, nors po pirmųjų rungtynių šiek tiek jautėsi žalgiriečių lengvas atsipalaidavimas. Visgi reikia pripažinti, kad klaipėdiečiai atrodė solidžiai. Prisiminus, kad „Neptūnas“ yra laimėjęs reguliariajame sezone Kaune, tai serijoje gali būti intrigos.

Pabėgsiu į krūmus ir neišskirsiu serijų nugalėtojo. Duosiu visoms komandoms po 50 proc. galimybę papulti į finalą.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą