Lietuva – Prancūzija: E.Fournier košmaru tapęs J.Mačiulis, pranykęs L.Lekavičius ir neišnaudotas rinktinės potencialas
(30)
Lietuvos vyrų rinktinė pademonstravo tikrąjį savo potencialą. Dainiaus Adomaičio auklėtiniai Kaune 96:71 (23:16, 16:26, 30:14, 27:15) pasiekė triuškinamą revanšą prieš prancūzus, kuriems prieš tai beviltiškai pralaimėjo.
Portalas Krepsinis.net pateikia svarbiausius šio mačo akcentus.
J.Mačiulis prieš E.Fournier
Prancūzijos rinktinės žvaigždė Evanas Fournier buvo didžiausia Lietuvos rinktinės problema pirmojoje šių komandų akistatoje. Jau nuo pirmųjų antrojo mačo akimirkų tapo aišku, kad lietuviai mėgins eliminuoti varžovų lyderį iš rungtynių. Tam buvo pasitelktas Jonas Mačiulis, kuris pirmajame ketvirtyje buvo nuolat ieškomas žaidimui „ant ūso“. Rinktinės puolėjas fiziškai yra kur kas stipresnis už E.Fournier ir tuo galima buvo labai greitai įsitikinti. Agresyviai savo privalumais naudojęsis J.Mačiulis rungtynių pradžioje tiesiog dominavo. Jis ne tik rinko taškus, kurių per pusę ketvirčio įmetė 8, tačiau ir vos per 5 minutes išprovokavo tris E.Fournier asmenines pražangas. Taip kuriam laikui buvo eliminuotas svarbiausias varžovų žaidėjas, o Lietuvos rinktinė puikiai išnaudojo savo pranašumą lengvojo krašto puolėjo pozicijoje. E.Fournier šiose rungtynėse sužaidė vos 16 minučių, per kurias spėjo pridaryti nemalonumų (pelnė 10 taškų), tačiau nė iš tolo nepriminė tikro Lietuvos rinktinės skriaudiko pirmajame susitikime.
Atsigavę lyderiai
Visas 40 žaidimo minučių Lietuvos rinktinę į priekį tempė svarbiausi žaidėjai. Jie vienas po kito keitėsi lyderių vaidmenimis. Mačo pradžioje siautėjo savo jėgos pranašumu naudojęsis J.Mačiulis (viso surinkęs 15 taškų), vėliau iniciatyvos ėmėsi Mindaugas Kuzminskas (11 taškų, 8 atkovoti kamuoliai, 7 rezultatyvūs perdavimai), išnaudojęs savo veržlumą, puikiai skirstęs kamuolį bei aktyviai kartojęs netaiklius komandos draugų metimus. Iš jo estafetę perėmė Donatas Motiejūnas, agresyviais reidais atakavęs kur kas lėtesnius savo tiesioginius oponentus (13 taškų), o kelias svarbias atkarpas nuostabiai sužaidė Mantas Kalnietis (18 taškų, 9 rezultatyvūs perdavimai). Galiausiai, didelę grėsmę varžovams arti krepšio nuolat kėlė ir Jonas Valančiūnas (10 taškų, 13 atkovotų kamuolių). Šis penketukas turėtų tempti rinktinę ir Europos čempionate.
Dar vienas liūdnas L.Lekavičiaus pasirodymas
Kai pasirengimo pradžioje rinktinės žaidimo vadžios buvo įteiktos Lukui Lekavičiui, jis atrodė itin užtikrintai. Trumpam pagrindiniu komandos atakų organizatoriumi tapęs gynėjas demonstravo solidumą ir agresiją, prie kurios jau buvo spėję priprasti Kauno „Žalgirio“ sirgaliai praėjusiame sezone. Tačiau pastarosios dvejos L.Lekavičiaus rungtynės – kita istorija. Pirmojoje akistatoje su prancūzais jis kelis sykius labai apmaudžiai suklydo, kas taip išmušė pasitikėjimą savo jėgomis, jog pro šalį ėmė skrieti ir firminiai gynėjo „floateriai“. Panašiai L.Lekavičius atrodė ir dvikovoje Kaune, pramesdamas pirmąjį „floaterį“ greitoje atakoje, vėliau netaikliai atakuodamas iš toli, o galiausiai pamušdamas kamuolį sau į koją. Gynėjas turėjo rimtų problemų ir stabdydamas varžovus – greitoje atakoje per jo rankas taškus pelnė Edwinas Jacksonas, vėliau vienas prieš vieną apžaidė Nando De Colo. Neužtikrintas L.Lekavičiaus žaidimo organizavimas buvo viena prancūzų spurto 11:0 antrojo kėlinio pabaigoje priežasčių. Per 15 minučių L.Lekavičius sukrapštė vos 2 taškus (0/2 dvit., 0/1 trit., 2/2 baud.), atkovojo 3 kamuolius, atliko 1 rezultatyvų perdavimą, tačiau 3 sykius suklydo ir dukart prasižengė. Mačą jis pabaigė su 1 naudingumo balu.
M.Gecevičiaus košmaras gynyboje
Susitikimas su prancūzais M.Gecevičiui tapo tikru išbandymu. Nors problemų gynyboje jis turėjo ir pirmojoje akistatoje, antrojoje jos buvo dar ryškesnės. Bandymai sustabdyti tokius individualiai pajėgius gynėjus kaip N.De Colo ar E.Jacksoną pasibaigė fiasko. Būtų nenuostabu, jei pastarąjį M.Gecevičius šiąnakt sapnavo košmare. Antrojo kėlinio pradžioje Lietuvos rinktinės snaiperis nepavijo atsilaisvinti mėginusio E.Jacksono, kuris iškart smeigė tritaškį, jau po kelių atakų prancūzų gynėjas apžaidė M.Gecevičių ir pridūrė dar du taškus. Sužaidus vos dvi minutes antrajame ketvirtyje, D.Adomaitis sodino M.Gecevičių ant suolo. Gynėjo žaidimas prie savojo krepšio ir per likusį rungtynių laiką atrodė prastai. Atrodė, kad jam esant aikštėje, prancūzai puolime ieškojo žaidėjo, kurį prižiūri M.Gecevičius. Jis tapo bene pažeidžiamiausia vieta Lietuvos rinktinės gynyboje. M.Gecevičiaus laimei, jam pavyko kažkiek reabilituotis puolime. Ketvirtojo kėlinio pradžioje jis įsmeigė du tritaškius bei vėl pasižymėjo tiksliais ir staigiais perdavimais komandos draugams. Per 17 minučių jis surinko 8 taškus, atakuodamas šimtaprocentiniu taiklumu (1/1 dvit., 2/2 trit.), atliko rezultatyvų perdavimą, išprovokavo pražangą ir dusyk pats pažeidė taisykles.
M.Kuzminsko tritaškiai ir neišnaudotas rinktinės potencialas
Pasirengimui įsibėgėjant, M.Kuzminskas niekaip negali atrišti krepšio savo tolimiems metimams. Rungtynėse su prancūzais tikslą pasiekė vos 1 iš 5 puolėjo tritaškių. Tai buvo tik 5-asis taiklus tolimas metimas per penkerias kontrolines rungtynes. M.Kuzminsko tritaškių pataikymo procentas – vos 16 proc. (5/31 tritaškiai). Antrajame mače su prancūzais jam ir vėl prireikė trijų netaiklių tolimų šūvių, kol galop ketvirtuoju jis pasižymėjo.
Netaiklūs puolėjo tritaškiai Lietuvos rinktinei kenkia ne tik dėl to, jog nepasinaudojama puolimo sugeneruojamomis progomis, tačiau ir dėl erdvės suvaržymų. Kol M.Kuzminskas nedemonstruoja pastovumo baudžiant varžovus už tai, jog yra paliekamas laisvas prie tritaškio linijos, tol Lietuvos rinktinės oponentai gynyboje gali rizikuoti. M.Kuzminską prižiūrintys žaidėjai gali skirti daugiau dėmesio pagalbai arti krepšio, kas apsunkina galimybes pasižymėti kitiems rinktinės nariams.
Kalbant apie neišnaudotas galimybes, galima kalbėti ne tik apie M.Kuzminską. Nors Lietuvos rinktinės puolimas sugeneravo net 96 taškus, tikslą pasiekė vos 28 proc. tritaškių (6 iš 21). Pasirengimo cikle tolimi metimai kol kas realizuojami nepatenkinamu 25 proc. tikslumu. Toks taiklumas neleidžia Lietuvos rinktinei pilnai išnaudoti savo priekinės linijos sukuriamų galimybių. Varžovai gali rizikuoti, susispausti arčiau krepšio, be skrupulų padėti komandos draugams arčiau krepšio. Taip sukuriamos patogios progos Lietuvos rinktinės snaiperiams, tačiau jie tų progų kol kas nerealizuoja. Galima tik pasidžiaugti, kad nepaisant itin prastos tolimų metimų realizacijos, rinktinė gali pelnyti daug taškų, tad pradėjus pataikyti tritaškius, puolimas taptų dar galingesniu ginklu.
E.Kairys pademonstravo du privalumus
Pasirengimo pradžioje susižeidęs Evaldas Kairys pirmuosius keturis mačus stebėjo iš šalies. Jo debiutas Lietuvos rinktinėje įvyko rungtynių su prancūzais pirmojo kėlinio pabaigoje. Įžengusio ant parketo E.Kairio iškart laukė išbandymas, su kuriuo jis nesusitvarkė – „du prieš du“ situacijoje nepristabdytas N.De Colo išprovokavo pražangą,o vėliau realizavo abu baudų metimus. Vis tik jau kitoje panašioje situacijoje aukštaūgis pasirodė kur kas geriau, o kėlinio pabaigoje išvydome dvi E.Kairio savybes, kuriomis jis gali duoti naudos rinktinei. Iš pradžių, aukštaūgis atliko puikų perdavimą „short roll“ situacijoje, kai „pikenrolo“ metu priėmęs kamuolį aukštai jis netruko susiorientuoti ir rasti laisvą komandos draugą. Kitoje aikštės pusėje E.Kairys puikiai apsigynė po susikeitimo ginamaisiais. Pirmuosius taškus aukštaūgis pelnė trečiojo kėlinio pabaigoje, kai po netaiklių abiejų savo baudų metimų pasinaudojo sumaištimi prie krepšio, atkovojo kamuolį puolime ir pataisė netaiklų M.Kuzminsko metimą. Aikštelėje aukštaūgis praleido pusšeštos minutės ir per šį laiką spėjo pelnyti 2 taškus bei atkovoti 2 kamuolius. E.Kairys yra mobiliausias Lietuvos rinktinės tikras „centras“, galintis neblogai gintis perimetre. Jis suteikia galimybę keistis ginamaisiais su vidurio puolėju, ko negalima daryti aikštelėje esant J.Valančiūnui arba Artūrui Gudaičiui.
Lietuvos rinktinės statistika mače su prancūzais
Norėdami komentuoti prisijunkite.