Europos čempionato finalas – vienas rezultatyviausių istorijoje

Ilgai trukusių intriguojančių Europos čempionato finalų sausra buvo nutraukta Stambule. Pirmą kartą nuo 2007-ųjų lemiamose šio turnyro rungtynėse išvydome intrigą.

Maža, pastarasis intriguojantis finalas buvo itin klampus ir nepatrauklus akiai – rusai ispanus prieš dešimt metų įveikė griaudami jų puolimo schemas, o galutinis rezultatas atrodo tiesiog juokingas – 60:59.

Slovėnijos ir Serbijos mūšis buvo visiškai kitoks. Klemenas Prepeličius, Goranas Dragičius ir Bogdanas Bogdanovičius pasižymėjo neįtikėtinais tritaškiais, Gašperas Vidmaras ir Luka Dončičius įsiminė galingais dėjimais, o rezultatyvumo netrūko – slovėnai triumfavo 93:85.

Pasirodo, tai buvo trečias rezultatyviausias finalas per pastaruosius 30 metų. Vieninteliuose dvejuose didesniu taškų skaičiumi pažymėtuose finaluose dalyvavo Lietuvos vardas. 2011-aisiais Kaune vykusiame finale ispanai sudorojo prancūzus (98:85), o 1995-aisiais mūsiškiai nusileido tuometinei Jugoslavijai (90:96).

Prieš 30 metų net trys finalai paeiliui pasibaigė neįtikėtinais rezultatais. 1983-aisiais italai ispanus palaužė 105:96, po dvejų metų Sovietų Sąjunga 120:89 nugalėjo Čekoslovakiją, o 1987-aisiais po pratęsimo sovietai 101:103 nusileido Graikijai. Triženkliai rezultatai tada buvo fiksuojami ir mažuosiuose finaluose, bet tuometinės gynybos tiesiog negalima lyginti su šiuolaikine.

Netrūko ir puikių individualių pasirodymų. G.Dragičius pelnė 35 taškus ir jei ne mėšlungis ketvirtojo kėlinio pabaigoje, kėsino pagerinti finalų rekordą, kuris priklauso dabartiniam Serbijos rinktinės treneriui (41 taškas).

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą