V.Šeškaus silpnybė „Lietuvos ryte“ virto stiprybe – dabar jau pakeliui į sėkmę? (43) komentaras

Atlapaširdis. Naiviai nuoširdus. Nelinkęs pernelyg pasverti savo žodžių. Toks Virginijus Šeškus treniravo „Prienus“, toks jis pastaruosius keturis mėnesius ir prie Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos vairo. Ir nors didelė dalis abejojo 47-erių metų prieniškio galimybėmis sostinės klube, V.Šeškus „Lietuvos ryte“ darbuojasi su komanda, kuri puikiai atitinka jo žaidimo sistemą, o trenerio abejotinos charakterio savybės kiek netikėtai išėjo į gera.

Kai spalio 22-ąją dieną Ploješčio „CSU Asesoft“ krepšininkai išdarinėjo, ką norėjo, V.Šeškus kaip reikiant sunerimo. Viešojoje erdvėje specialistą prie sienos rėmę kritikai trenerį išgąsdino. Kalbama, kad prieš rungtynes su Klaipėdos „Neptūnu“, prieniškis emocingai prašė savo auklėtinių laimėti, pabrėždamas, kad nuo to gali priklausyti jo ateitis sostinės klube.

Tada Klaipėdoje „Lietuvos ryto“ krepšininkai įvykdė trenerio prašymą. Tačiau klausimas, kas juos motyvavo labiau: ar nerimastinga trenerio, kuris turėtų tokiose situacijose nuraminti savo komandą, kalba, ar faktas, kad praėjusiame sezone sidabro medaliais Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) pasidabinę klaipėdiečiai tapo varžovais, su kuriais „Lietuvos ryto“ krepšininkai turi nesuvestų sąskaitų?

Koja kojon su šiltu nuoširdumu einantis neprofesionalumas lydi V.Šeškų nuo pat pirmųjų dienų Vilniuje. Kamuolio spardymas rungtynėse, o vėliau kartais net vaikiškai atrodantys emocijų protrūkiai spaudos konferencijose – tai tik dalis prieniškio poelgių, kurie daugeliui profesionalių specialistų atrodytų nepriimtini. Tačiau tuo pačiu atvirumas, draugiškumas ir paprastumas – savybės, kurios V.Šeškui padėjo „Lietuvos ryto“ žaidimą paversti sėkmingu vidutiniame lygyje.

Kai kalbama apie trenerius krepšinyje, dažnai mėgstama išskirti du esminius specialistų tipus. Jie yra visiškai skirtingi, tačiau tam tikrose sąlygose gali būti labai sėkmingi: autokratai ir demokratai. V.Šeškų, nepaisant jo ugningų tiradų rungtynių metu, reikėtų priskirti antrajai kategorijai. Kaip ir kitokio pobūdžio organizacijose, taip ir krepšinio komandoje, vadovas, o šiuo atveju treneris, nustato toną ir nuo jo labai daug priklauso vidinis mikroklimatas.

Treneris, kaip ir bet kokios organizacijos vadovas, turi jausti, kada savo auklėtiniams pasakyti griežtesnį žodį, o kada juos pagirti ir motyvuoti. Vienas „Lietuvos ryto“ krepšininkų neslepia, kad V.Šeškus rungtynių metu dažnai būna itin neigiamas. Iš jo pagyrimo nesulauksi net gerai atlikęs savo darbą. Tačiau tuo pačiu jis pažymi: už aikštelės ribų prieniškis yra labai šiltas ir malonus žmogus. Tai – viena charakterio savybių, kuria pasižymi aukščiausio lygio specialistai, savo komandoms vadovaujantys demokratiniais principais.

Orelikas

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nacionalinės vyrų rinktinės strategas Mike‘as Krzyzewskis kartą yra pasakęs: „Jeigu nori, kad tavo komanda žaistų gerai, tapk savo lyderių geriausiu draugu“. V.Šeškus betarpiškai pasitiki svarbiausiais savo vyrais. Prieniškis jiems suteikia neribotą laisvę, leidžia pasinaudoti savo stiprybėmis ir puolime drąsiai improvizuoti. Vadybiniais terminais kalbant, jis yra linkęs deleguoti atsakomybes savo auklėtiniams, o ne suvaržydamas priimti visus sprendimus už juos.

Šį sezoną „Lietuvos ryto“ svarbiausiomis figūromis tapo Gediminas Orelikas ir Antanas Kavaliauskas. Abu šie krepšininkai troško įrodyti, ko yra verti. Laikas parodė, V.Šeškaus propaguojama žaidimo sistema jiems labai tiko. Dar svarbiau – jie nespraudžiami į griežtus rėmus, o kitiems treneriams pernelyg ribotomis pasirodžiusios jų žaidimo charakteristikos prieniškiui labai patinka.

A.Kavaliauskui šis sezonas Europos taurės turnyre jau penktas. Tačiau 30 metų 208 cm ūgio vidurio puolėjas, savo karjeros metu gerokai paklajojęs po užsienio klubus, dar niekada nebuvo tokia svarbi figūra savo komandoje. A.Kavaliauskas yra mobilus, sėkmingai „du prieš du“ žaidžiantis „centras“, galintis atakuoti iš vidutinių distancijų. Šios krepšininko savybės puikiai įsipaišo į V.Šeškaus puolimo sistemą, nepamirštant fakto, kad G.Orelikui rungtyniaujant sunkiojo krašto pozicijoje, tačiau prie tritaškio linijos, A.Kavaliauskas baudos aikštelėje yra vienvaldis šeimininkas. 13,6 taško vidurkis Europos taurės turnyre krepšį atakuojant 72 procentų taiklumu – puikus įrodymas, kad A.Kavaliauskas V.Šeškaus sistemose išgyvena geriausią karjeros tarpsnį.

Dar daugiau įrodyti siekia G.Orelikas. Kol praėjusiame sezone Dirkas Bauermannas, Aleksandras Petrovičius ir Dainius Adomaitis ieškojo nestandartiniam 24 metų 200 cm ūgio krašto puolėjui tinkamos vietos ant parketo, į „Lietuvos ryto“ komandą atėjus V.Šeškui, viskas tapo aišku. Kaip ir „Prienuose“, taip ir sostinės klube Gediminui atiteko sunkiojo krašto puolėjo vieta startiniame penketuke. Galima teigti, kad prie daugelio kitų specialistų G.Orelikas nedemonstruotų tokio naudingo ir rezultatyvaus žaidimo rungtyniaudamas ketvirtuoju numeriu. Priekinės linijos krepšininkas tapo pagrindiniu „Lietuvos ryto“ ginklu prie tritaškio linijos. Jaučiantis neribotą V.Šeškaus pasitikėjimą G.Orelikas naudojasi galimybe sužibėti vienoje pajėgiausių Lietuvos komandų ir taip užsitarnauti šviesią ateitį.

Sostinės komandos pagrindiniu atakų organizatoriumi tapus Adui Juškevičiui daug kas kalbėjo: jis nėra įžaidėjas, todėl negali sėkmingai organizuoti puolimo. Pasaulio čempionatas parodė, kad Adas yra labiau atakuojančio plano gynėjas. Tą pripažįsta ir pats 25 metų 194 cm ūgio krepšininkas. Tačiau V.Šeškaus sistema jam – labai paranki. Niekas „Lietuvos ryte“ nereikalauja iš A.Juškevičiaus sudėtingų ir gerai apgalvotų sprendimų: kokį derinį parinkti, kaip surasti patogesnėse pozicijose esančius komandos draugus. V.Šeškaus deriniuose A.Juškevičius atiduoda kamuolį anksti, o jį priėmęs, žaidžia kaip atakuojantis gynėjas: „du prieš du“, prasiveržimas arba galimybė atakuoti iš tolėliau. Aukšti jo rezultatyvių perdavimų ir klaidų vidurkiai rodo, kad Adas nevengia avantiūrų ir nesibodi improvizacijos.

Pridūrus puikiai iš toli gebantį atakuoti, tačiau šį sezoną stabilumo stokojantį Martyną Gecevičių, visapusišką puolime Mindaugą Lukauskį, V.Šeškaus žaidimo schemose „Prienuose“ žydėjusį Žygimantą Janavičių ir gebėjimais pataikyti iš tolimesnių distancijų visą karjerą garsėjusį Kšištofą Lavrinovičių, „Lietuvos rytas“ turi visas galimybes žaisti lengvą, greitą, tolimais metimais paremtą krepšinį, kuris šį sezoną kol kas neša norimus rezultatus.

Leslie

Paklausite, o ką tada šioje komandoje veikia legionieriai? Nė vienas jų neišsiskiria iš lietuvių tarpo meistriškumu, o vienintelis Billy Baronas kol kas demonstruoja galintis bausti varžovus tritaškiais. Sezono pradžioje amerikiečiams buvo labai sunku perprasti jiems neįprastas žaidimo schemas, o V.Šeškaus anglų kalbos žinios tam tikrai nepasitarnavo. Galima numanyti, kad sezono eigoje dalis jų paliks „Lietuvos rytą“, o likusieji ir toliau vaidins padėjėjų vaidmenį.

Tad V.Šeškus, kuris kartą nuogąstavo, jog laiko atsiversti „knygutei“ ir pasigilinti anglų kalbos žinias jis vis nesuranda, gali jaustis ramiau. Panašu, kad šį sezoną didelio reikalo rimtai kibti į nuobodžius ir varginančius mokslus nėra. Lietuviai sostinės klube jaučiasi puikiai, komanda demonstruoja pakankamai sėkmingą žaidimą. Tačiau kokia ateitis?

Ji – miglota. Žaisdamas emocijomis ir tolimais metimais paremtą krepšinį „Lietuvos rytas“ susidurs su labai rimtomis problemomis, kuomet jų varžovais taps aukšto lygio specialistų treniruojamos, griežtai ir kantriai besiginančios komandos. Bus problemų tada, kai vidutinio lygio lietuvių veiksmai puolime galiausiai bus perprasti, o jų individualaus meistriškumo bei disciplinos komandos žaidime stoka pakiš koją sunkiais atkaklių rungtynių su pajėgiais oponentais momentais.

V.Šeškus nuoširdumo ir betarpiško pasitikėjimo savo svarbiausiais žmonėmis komandoje dėka užkūrė pakankamai sėkmingai dirbančią lengvo ir improvizacija grįsto „Lietuvos ryto“ puolimo mašiną, tačiau trenerio autoriteto, patirties ir disciplinos komandos gynyboje stoka verčia labai abejoti sostinės ekipos galimybėmis siekiant sėkmės svarbiausiuose Europos taurės mūšiuose.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą