L.Lekavičius: Lietuvoje yra tiek daug krepšininkų, jog ne visi jie gali žaisti savo šalies čempionate (5) interviu

Barnaulo „AltajBasket“ įžaidėjas Linas Lekavičius jau penktąjį sezoną rungtyniauja Rusijos Superlygoje. Lietuvis Rusijos žiniasklaidai davė interviu ir papasakojo apie savo dabartinį klubą, karjerą, Lietuvos krepšinį, ir čempionatus, kuriuose teko rungtyniauti.

– Rusijoje rungtyniaujate jau keletą metų. Kokie buvo pirmieji įspūdžiai apie šalį?

– Kai keliavau į Rusiją, galvojau, kad bus daug sniego. Tačiau į Surgutą atskridau lapkričio mėnesį, o sniego buvo mažai. Maža to, Surgute buvo geros sąlygos. Mane apgyvendino gerame viešbutyje, po to surado butą, komanda buvo draugiška, mes dažnai nugalėdavome. Man patiko, jog dažnai keliaudavome traukiniais, komanda daug laiko praleisdavo kartu, o tai stiprino kolektyvą ir gerino tarpusavio santykius. Buvo įdomu keliauti po šalį, pavyko pamatyti daug miestų – man tai labai patinka.

– Rungtyniavote Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Rusijoje. Ar galima palyginti krepšinio išsivystymą šiose šayse?

– Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos čempionatas savo pajėgumu lenkia Rusijos Superlygą. Mane nustebino krepšinio vystymasis Lenkijoje, o taip pat ir Ukraina – ten buvo labai daug legionierių. Mano komandoje jų buvo penki – trys amerikiečiai ir du lietuviai. Lenkijoje viskas lygiai taip pat. Legionieriai pakėlė čempionato lygį ir jis buvo gana aukštas. Intensyvus žaidimas, kibi gynyba, o ir teisėjaujama kiek kitaip – teisėjai leidžia rungtyniauti grubiau. Kas man čia patinka – tai charakteris, jeigu mes pralaimime rungtynes – nenusimename, o greitai pamiršę nesėkmes judame pirmyn galvodami apie kitą mačą.

– Atlyginimai šiuose čempionatuose panašūs?

– Ukrainos čempionate tuo metu buvo bumas, atsirado daug uždirbančių žaidėjų. Mariupolio „Azovmash“, Donecko „Donetsk“, Kijevo „Budivelnik“ – turtingos komandos, kurios žaidėjams mokėjo didelius pinigus. Lenkijoje taip pat yra nemažai uždirbančių krepšininkų. Komandos, kurios rungtyniauja Eurolygoje, renkasi sau žaidėjus su NBA patirtimi, tad jų algos atitinkamos. Lietuvoje komanda, kuri rungtyniauja Eurolygoje yra turtingesnė, o kitur atlyginimai yra panašūs kaip Superlygoje.

– Ko iš pirmo žvilgsnio trūksta Rusijos krepšiniui, kad jis būtų toks populiarus kaip Lietuvoje?

– Rusijoje krepšinis – trečia arba net ketvirta pagal populiarumą sporto šaka. Krepšiniui trūksta marketingo ir reklamos tam, kad žmonės žinotų, jog yra komanda, kurios rungtynes galima pamatyti. Reiktų, jog žmonės daugiau žinotų apie vietinį krepšinį.

Lekavičius

– Kodėl Lietuvos krepšininkai dažnai važiuoja rungtyniauti į užsienį, o rusai priešingai, mieliau lieka savo šalyje?

– Nežinau, galbūt kai kas susiję su politika. Turbūt rusams sunkiau susitvarkyti reikiamus dokumentus. Lietuviams yra lengviau, kadangi jie gali išvažiuoti ir žaisti kur tik panorėję. Lietuvoje yra tiek daug krepšininkų, jog ne visi jie gali žaisti savo šalies čempionate. Šiuo metu ten yra trys gana pajėgios lygos, tad ne visi ten gali sutilpti, dėl to ir išvažiuoja.

– Mokėtės Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ką pasisėmėte iš amerikietiško krepšinio?

– Įgūdžius, discipliną. Ir supratimą, jog reikia daug dirbti, jeigu nori ko nors pasiekti. Rungtyniaudamas JAV universitetuose tu negauni atlyginimo, viską gali pasiekti tik dėka savo motyvacijos. Universitetų komandose yra po kelis trenerius, su kuriais tu gali dirbti.

– Kartais Superlygoje pamatant Jūsų puikią statistiką, kyla klausimas: Kodėl iki šiol rungtyniaujate čia, o ne stipresniame čempionate?

– Jeigu reikėtų dabar kur nors išvažiuoti, vėl tektų kažką įrodyti, įveikti atranką, jog treneriai pamatytų, ar galiu žaisti reikiamame lygyje. Jeigu gaunu pasiūlymą po sezono – vertinu visus pliusus ir minusus. Pavyzdžiui, nuvyksiu į treniruočių stovyklą Lietuvoje ir, neduok Dieve, ten gausiu traumą – tada liksiu be kontrakto. O jeigu pas mane yra garantuotas kontraktas kitiems metams – kodėl gi ten pat nelikus? Žinoma, aš palyginčiau, ar uždirbčiau tiek pat, kiek ir Superlygoje. Be to, pas mane žmona rusė, aš išmokau rusų kalbos, tad man nėra didelio skirtumo kur žaisti – Rusijoje, Lietuvoje ar dar kitoje šalyje.

– Ar jaučiatės Rusijoje užsieniečiu?

– Anksčiau jaučiausi, bet dabar to nėra. Komandos draugai taip pat nepriima manęs kaip užsieniečio.

– Su Surguto „Universitet-Yugra“ tris kartus patekote į Superlygos finalą, tačiau visus kartus nusileidote varžovams. Ko pritrūko?

– Galbūt tikėjimo, jog galime nugalėti. Nors tiesą pasakius net pats nežinau, kodėl taip nutikdavo. Jeigu žinočiau – greičiausiai komanda būtų laimėjusi.

– Kodėl šiuo metu „AltajBasket“ nerungtyniauja taip sėkmingai?

– Iš tų krepšininkų, kurie šiuo metu žaidžia daug, vos du yra išlikę iš praeito sezono. Visi likę yra jauni krepšininkai. Mes pelnome daug taškų, tačiau nemažai ir praleidžiame. Negalime susitvarkyti gynyboje ir tai yra didelė priežastis, dėl ko patiriame nesėkmes. Mūsų krepšininkai gerai puola, tačiau darbo gynyboje neužtenka, o būtent dėl to ir atsiranda stabilumas.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra